Daiva ČEPĖNIENĖ

Važiuojant pro Antalieptę, kaimyniniu Zarasų rajonu, galima apsilankyti Kanapeckų ūkyje, Zabičiūnų kaime. Reklamų ir iškabų, kviečiančių užsukti, čia nėra, bet dviem šeimos kartoms priklausančio ūkio vartai atviri visiems lankytojams. Rūta ir Gvidas Kanapeckai sako, kad kaimas yra gyvas ir gyvenimas čia verda. Todėl praėjusiais metais, gavę pasiūlymą, nusprendė sudalyvauti akcijoje „Atviros dienos kaime“. Rūtos ir Gvido Kanapeckų šeima dalyvavo ir šalies Prezidentės steigtoje akcijoje „Padovanok vaikams vasarą“. Šeimos ūkį tuomet aplankė kelios grupės vaikų. Šios akcijos metu vaikai galėjo pamatyti, iš kur atsiranda pienas, paglostyti gyvuliuką, pajodinėti žirgais ar pasivėžinti traktoriaus priekaboje, po pramogų papietauti prie laužo.

Dviejų kartų šeimos ūkio atstovai (iš dešinės) Irena Kanapeckienė, Rūta Kanapeckienė ir Gvidas Kanapeckas / Daivos Čepėnienės nuotrauka

Visiems ir visada atviri

„Nusprendėme sudalyvauti akcijose norėdami parodyti, kad mūsų kaimas tikrai gyvas, atviras visiems ir kaime gyvena ne tik senukai. Čia gyvena ir jaunimas, kuriasi jaunos šeimos“, – teigė ūkio vartus žurnalistams atvėrusi Rūta Kanapeckienė. Rūtos vyras Gvidas ūkininkauja jau per 10 metų, nuo tada, kai ūkį perėmė iš savo tėčio. Sukūręs šeimą su Rūta prieš pora metų, šeimos ūkį praplėtė. Dabar turi kone pusės šimto mėsinių Aberdynų angusų galvijų bandą, technikos, Gvido mama Irena laiko 30 pieninių karvių bandą. Atrodo gana keista ir nelabai suprantama, kaip kaime gyvenantys ir gausų ūkį laikantys žmonės tarp dienos darbų dar atranda laiko ir svečių vizitams, čia apsilankančių vaikų delegacijoms. Tačiau Kanapeckų namai, kaip jie patys juokauja, visiems ir visada atviri. „Mes norime ir kitiems parodyti, kad kaimas nemiega ir kaime gyvenantys žmonės kažką veikia. O kuo daugiau dirbi, tuo daugiau suspėji“, – sako Rūta Kanapeckienė. Rūta yra ne tik Zabičiūnų kaime veikiančio ūkio savininkė, bet ir žinoma Utenos krepšininkų komandos „Juventus“ kineziterapeutė, dirba ir klinikoje „Helona“. Jaunai moteriai suderinti ūkio reikalus su aktyviu darbu, kelionėmis pasirodo visai nesunku. „Suspėju viską, todėl, kad turiu didelę šeimą, kuri man padeda ir mane palaiko. Kai tu nori dirbti ir darbas tau patinka, tai net nepastebi, kad gali būti sunku ar per daug darbo. Kai darbą myli, gyvenimo ritmą nesunku suderinti“, – nedvejodama tikino pašnekovė. Rūta Kanapeckienė kiekvieną dieną iš namų kaime važiuodavo į darbą Utenoje. Ir tai, anot jos, visai nėra sunku. Užsienio šalyse žmonės įveikia ir kelių šimtų kilometrų atstumą nuo namų iki darbo. Tiesa, dabar Rūtos darbų apimtys kuriam laikui sumažėjo, mat jaunoji ūkininkų šeima neseniai susilaukė šeimos pagausėjimo.

Vaikams įdomu pamatyti, kaip auginamos daržovės

Į Zabičiūnuose esantį Kanapeckų ūkį pasibūti iš miestų traukia ir suaugę, ir vaikai. Tėvai nori savo vaikams parodyti kaimą iš arti, leisti prisiliesti jiems prie lietuviškų šaknų. Po viešnagės ūkyje vaikų tėvai net išprašyti važiuoti į namus negali. Mažuosius ūkio lankytojus labiausiai traukia laisvė kaime, nevaržomai po ūkį vaikštinėjančios katės, šunys, kuriuos galima paglostyti, ir kitos kaimiškos pramogos, atrakcijos. Anot ūkio šeimininkų, bene labiausiai vaikams patinka žirgai. Beje, ir pati ūkio šeimininkė Rūta gimusi arklio metais, todėl, kaip sako jos vyras Gvidas, pakvaišusi dėl žirgų. Dar mokykloje visos jos sąsiuvinių paraštės buvo išpieštos žirgais. „Todėl, kai gavome dovanų gimtadienio proga žirgus, padabintus didžiuliais kaspinais, net kojas atėmė, verkiau iš laimės lyg per laidotuves. Po šių dovanotų žirgų atsirado kiti. Vestuvių proga gavome ponį“, – pasakojo Rūta. Poniuką šeimininkai ir svečiai vadina ūkio puošmena, kuri labiausiai ir traukia ūkyje apsilankančius vaikus. Pajodinėti žirgais į Kanapeckų ūkį kasdien atvažiuoja ir uteniškiai. Žirgai ūkio šeimininkams jau tapo liga, o čia atvykstantys vaikai domisi ne tik žirgais, jiems patinka apkabinti ir paglostyti mažus buliukus, pamatyti, kaip darže auginamos daržovės, šiltnamyje noksta pomidorai“, – pasakojo Rūta Kanapeckienė. Šiomis veiklomis Kanapeckų šeima neketina apsiriboti. Ateityje ūkyje planuojama pradėti teikti ir apnakvindinimo paslaugas, įsigyti alpakų, užsiimti mėsinių galvijų veislininkyste, o pastaruoju metu investuojama į ūkio valdų plėtimą.

Reklamos nereikia

Anot Rūtos Kanapeckienės, gyvenant kaime ir teikiant pramogų paslaugas nereikia net reklamos. Vieni iš kitų viską susižino. Beje, visos teikiamos pramogos Kanapeckų ūkyje nekainuoja nė cento, čia papramogauti galima nemokamai. Šeimininkai neprieštarauja, jei svečiai atsiveža pagardukų žirgams. „Ūkininkauti mums Lietuvoje sekasi, todėl nevažiuojame į užsienius, gyvename kaime. Nors sodybų mūsų kaime vos per 30, bet kaimas gyvas“, – pasakojo Rūta Kanapeckienė. Pašnekovai visgi neslėpė, kad besibaigiant vasarai nuo svečių šurmulio ūkyje šeimininkams kartais pradeda „važiuoti stogas“. Bet vasaros sezonui pasibaigus spengianti tyla namuose labai greitai atsibosta ir kelia liūdesį. Taigi ir šį sezona ūkio šeimininkai laukia svečių, kurie neleis ūkyje karaliauti tylai.

šaltinis. http://www.utenoszinios.lt/2018/05/10/zabiciunuose-isikurusio-ukio-vartai-atviri-kiekvienam-praeinanciam/