Gavę savivaldybės pritarimą naudoti gręžinį, nepamirškite kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą

Gyventojai, individualiai apsirūpinantys geriamuoju vandeniu, gali patys pateikti duomenis įteisinti iki 2022 m. gegužės 1-osios įrengtą gręžinį Žemės gelmių registre ir atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą. Tačiau, gavus savivaldybės pritarimą naudoti gręžinį, svarbu nepamiršti kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą.

Be to, primena LGT specialistai, registruoti būtina ne tik tuos gręžinius, kurių išteklius naudoti reikalingas leidimas, bet ir tais atvejais, kai asmuo savo ūkio reikmėms gėlo vandens sunaudoja labai mažai arba gręžinį eksploatuoja retai ar sezoniškai.

Registruojant individualų gręžinį, duomenys gali būti teikiami per Lietuvos geologijos tarnybos el. paslaugas, jungiantis prie sistemos per Elektroninius valdžios vartus (internetinės bankininkystės priemonėmis, asmens tapatybės kortele ar elektroniniu parašu). Detalią informaciją, kaip gręžinio duomenis įrašyti į Žemės gelmių registrą, rasite videoinstrukcijoje.

Taip pat visus duomenis ir dokumentus galima pateikti el. paštu info@lgt.lt. Tokiu atveju reikia pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą įregistruoti gręžinį,
• gręžinio duomenų deklaraciją,
• paraišką, pateiktą savivaldybei, dėl pritarimo naudoti gręžinį,
• savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį,
• vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (VMI sąskaita ir savivaldybių kodai),
• žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta.

Kas yra vandenvietės apsaugos zona (VAZ)?

Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-oji juosta – arčiausiai gręžinio esanti juosta. Jos paskirtis – apsaugoti vandenvietę (gręžinį) nuo taršos, todėl joje draudžiama ūkinė ir kita veikla, nesusijusi su vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu.

Aplink individualiai geriamuoju vandeniu apsirūpinančių asmenų požeminio vandens gręžinius, kai naudoti požeminio vandens išteklius nereikalingas leidimas, nustatoma tik VAZ 1-oji juosta.

Svarbu: VAZ spindulys aplink gręžinį – ne mažiau kaip 3 metrai. Taigi, 3 metrų spinduliu gali būti tik veja – jokių automobilių stovėjimo aikštelių, šiltnamių ar kitų statinių.

Kilus klausimų dėl gręžinio įregistravimo,kreipkitės telefonu +370 670 733 33 (spauskite 1) arba

1. paštu info@lgt.lt.

Telefonu konsultuojame darbo dienomis 8–12 val.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informacija

Šaltinis : https://www.facebook.com/photo/?fbid=2614586855395957&set=a.288126851375314

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Gražutės regioniniame parke rugpjūčio 25-ąją, sekmadienį, bus atidarytas pirmasis Lietuvoje ir pasaulyje 11 kilometrų ilgio Sėlių šventtaktis. Tai – pėsčiųjų maršrutas, nusidriekęs vaizdingomis Antalieptės apylinkėmis, per baltų šventvietes, kur mūsų protėviai šventė šventes, aukojo dievams, gydė ligas ir meldė sveikatos.

Etninė kultūra – tautos identiteto pagrindas

„Iki šių dienų Antalieptės apylinkėse išlikę vietovių pavadinimai primena mums šios vietos sakralumą. Čia yra Šventosios upės aukštupys, tyvuliuoja Švento ežeras, trykšta Šventoji šaltinio versmė, yra alkakalniai protėvių pavadinti Dievaičiuko ir Dievaitytės vardais. Siekdami išsaugoti šias mūsų protėviams šventas vietas, subrandinome idėją įrengti pažintinį taką, kuris apjungtų sėlių šventvietes – kultūrinius ir gamtos objektus. O išlaikydami vietovės kultūrinį identitetą, tako pavadinime nutarėme panaudoti žodžio „šventas“ šaknį ir taką pavadinti „Sėlių šventtakiu“, – sako Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Gražutės regioninio parko patarėjas Vytautas Eidėjus.

Į pasaulio saugomų teritorijų specialistų darbotvarkę, kaip pasaulio tautų dvasinės kultūros paveldo išsaugojimo vertybė, šventviečių apsauga pirmą kartą buvo įrašyta 2003 metais penktajame Pasaulio parkų kongrese. Patarėjas sako, kad kiekvienos saugomos teritorijos misija yra išsaugoti joje esančias šventvietes, sugrąžinti joms tinkamą kultūrinę pagarbą, stiprinti vietos kultūrinį identitetą ir aktualizuoti bei pritaikyti pažinimui Zarasų krašte esantį sėlių kultūros paveldą.

2023 metų vasarą buvo atlikti projekto parengiamieji darbai. Išstudijuota vietos kultūrologų surinkta medžiaga, konsultuotasi su archeologu dr. Vykintu Vaitkevičiumi ir folkloristu, etnokultūros puoselėtuoju Gediminu Žiliu, atrinktos sėlių šventvietės bei lankytini gamtos ir kultūros paveldo objektai. Paskui išbandytas juos apjungiantį maršrutas. Jis prasideda Antalieptės miestelyje ir miško takais veda iki Šventosios versmės, vietinių vadinamu Šveicarkos šaltiniu, iš ten – prie Šavašos akmens su pėda, toliau aplanko Lūžų piliakalnį ir Lūžų pilkapius, tada pasiekia Lūžų akmenį su dubeniu ir galiausiai alkakalnius tikrai simboliniais pavadinimais, esančius prie Jakštų kaimo – „Dievaičiukas“ ir „Dievaitytė“.

„Etninė kultūra yra kiekvienos tautos identiteto, dvasinės stiprybės ir pilietiškumo pagrindas. Mūsų tautos prigimtinė gamtojauta pasireiškia dvasine pagarba gamtos jėgoms ir objektams – tai yra darnaus gyvenimo su gamta pagrindas. Šventi miškai, ąžuolai, akmenys, ežerai, šaltiniai yra mūsų protėvių kultūros ir pasaulėvokos liudytojai. Ar mes tai išsaugosime ir perduosime ateities kartoms? Tai priklauso tik nuo mūsų“, – sako V. Eidėjus.

Prisiminsime senąsias tradicijas

Atidarant šventtakį, žygį ves Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius Vykintas Vaitkevičius, renginio dvasingumą kurs vaidila, dainų kūrėjas Gediminas Žilys, žolynų meistrė Gentvilė Giedraitienė–Giedražolė, Dianos Skvarčinskaitės vadovaujama sutartinių giedotojų grupė.

Sėlių šventtakio atidarymo dalyviai turi būti tinkamai apsirengę ir apsiavę, nes šventtakis veda įspūdingu Šavašos slėniu, žvėrių pramintais miško takeliais, lauko keliukais.

Keliaudami nusiprausime veidą gaiviu, tikima, gydomųjų galių turinčiu Šventosios versmės vandeniu, aplankysime mitologinį akmenį su jame įspausta pėda, įkopsime į Lūžų miško piliakalnį. Šavašos pažintiniame take rasime senovės lietuvių šventvietę ir čia išlikusį nepaprastą akmenį su dubeniu. Čia suksime sutartinių ratą ir prisiminsime senąsias baltiškas tradicijas.

Žygio kulminacija taps Jakštų kaimo alkakalnių, pavadintų Dievaičiuku ir Dievaityte, lankymas.

Grįždami į Antalieptę, nulenksime galvas Lūžų miško pilkapyne palaidotiems protėviams.

Žygis Sėlių šventtakiu prasidės rugpjūčio 25 d. (sekmadienį), 10 val. Antalieptėje (Zarasų r.) prie kabančio tilto per Šventosios upę (WGS84: 55.659395, 25.865509).

Naujasis pėsčiųjų takas kuriamas įgyvendinat projektą „Sėlių šventtakis“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Šaltinis:  https://madeinvilnius.lt/pramogos/lietuvoje-atidaromas-naujas-pazintinis-takas-tai-bus-pirmasis-toks-pasaulyje/?fbclid=IwY2xjawE1BdhleHRuA2FlbQIxMQABHVkFzIFhYmIeNaQmWI8WzY_RQMjOUT7v3PTlznFVLMjajjj2nQJ488esFA_aem_DGlOhL7dfrqpA2Mc926RcA