Popular Tags:

Saulėtą 2017 m. spalio 19 d.

2017-10-20 at 08:47

Saulėtą 2017 m. spalio 19 d. programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro atstovai į Antalieptę atvyko ne vieni – kartu su svečiais iš saulėtos Moldovos Respublikos. Nors svečių grupelė buvo negausi, bet labai žingeidi. Įdomu tai, kad kaimai Moldovoje dešimtimis kartų gausesni gyventojų skaičiumi, bet tai nesutrukdė mums, mažai kaimo bendruomenei, suintriguoti tuo ką turime ir paskleisti gerąją mūsų patirtį.

Olga Raugienė,
Antalieptės bibliotekos bibliotekininkė

Antalieptės KB nuotrauka.
Antalieptės KB nuotrauka.
Antalieptės KB nuotrauka.

Valdas Yla

2017-10-18 at 14:46

Žvejoti mėgstančio drožėjo kolekcijoje – į Leniną panašus žvejys

Autorės ir Valdo Ylos asmeninio archyv. nuotr.

Angle down Atgal

Žvejoti mėgstančio drožėjo kolekcijoje – į Leniną panašus žvejys

Tris dešimtmečius Utenoje gyvenantis Valdas Yla gimė ir augo Antalieptės seniūnijai (Zarasų r.) priklausančiame Purvynės kaime. Tarnaudamas sovietinėje armijoje susipažino su lietuviais broliais dvyniais, kurie mėgdavo kurti raižinius ant faneros. Pabandė ir pats – kažkas išėjo. Grįžęs iš armijos V. Yla dirbo Utenos milicijoje, vėliau – Anykščių policijoje. Pastaruosius 18 metų „Utenos dienos“ pašnekovas yra Vidaus reikalų ministerijos pensininkas. Laisvalaikiu nedidelėje virtuvėje medžio drožyba užsiimantis uteniškis, kurio darbais išpuoštas kiekvienas namų kampelis, svajoja kada nors turėti nuosavą dirbtuvę.

Piešė penketui
Paklaustas, kada pasireiškė jo meniniai gebėjimai, V. Yla prisiminė mokykloje piešdavęs penketui. Būdamas paaugliu jis pieštuku ant popieriaus perkeldavo kokį „Trijų muškietininkų“ vaizdelį, piešdavo portretus. Pašnekovas teigė, kad norėtų atgaivinti piešimo įgūdžius, tačiau neturi tam tinkamų sąlygų.
Grįžęs iš sovietinės armijos V. Yla apsigyveno Antalieptėje, kur rado žmoną. „Mano uošvienė, dirbusi miestelio knygyne, kartą paprašė, kad padaryčiau iš medžio iškabą. Taip ir pradėjau puošti visas įstaigas – ambulatoriją, „buitinį“, vaikų darželį, kolūkio kontorą“, – sakė kalbintas kūrėjas.

Komoda – gydytojui
Tuometėje Utenos milicijoje tarnybą atlikęs V. Yla į darbą kurį laiką važinėdavo iš Antalieptės. Išsiskyręs su žmona jis gana greitai gavo butą Utenoje, pasekęs kolegos pavyzdžiu laisvadieniais ėmė dirbti liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“, kur drožinėdavo tušinukus, gamindavo medines dėžutes, vykdydavo individualius klientų užsakymus. Dirbdamas „Minijoje“ uteniškis patobulėjo, šio to išmoko iš kitų meistrų. „Vienas gydytojas pageidavo komodos iš uosio. Šis baldas buvo vienas paskutinių mano darbų įmonėje“, – atskleidė V. Yla.

Nereikia laukti įkvėpimo
Drožybos mėgėju save vadinantis buvęs policijos pareigūnas per metus sukuria maždaug penkis drožinius. Šaltasis metų laikas jam – didžiausias darbymetis. Nedidelėje virtuvėje, apstatytoje paties rankų darbo baldais, meistraujantis V. Yla tikino, kad jam, priešingai nei daugeliui kūrėjų, nereikia laukti, kol ateis įkvėpimas. „Stengiuosi darbuotis dienos metu, kad kaukšėjimas plaktuku nedrumstų kaimynų ramybės“, – sakė pašnekovas, o jo žmona Ilona šypsodamasi pridūrė, kad vyrui geriausiai sekasi, kai namuose būna vienas. Drožėjas sakė nesantis iš tų kūrėjų, kurie turi krūvą įvairiausių įranJo darbo priemonės telpa į nedidelę dėžutę. „Kad ir kaip saugočiau rankas, susižalojimų kartais nepavyksta išvengti“, – šypsojosi jis.

Žvejys – Leninas?
Lietuvos patriotu save vadinančio V. Ylos drožiniuose atsispindi gamtos, istorijos, gyvūnijos motyvai. „Mėgstu gamtą ir paukščių čiulbesį“, – juokėsi jis. Drožėjas turi įdomią tradiciją – kiekvienų metų pradžioje sukuria jų simbolį pagal horoskopą. Ylų šeimos namus puošia mediniai gyvūnai, skirti Katino, Arklio, Beždžionės ar Gaidžio metams įprasminti. Įvairių rūšių žuvis iš medžio drožiančiam V. Ylai vieną dieną kilo mintis nudrožti žvejį, kuris daugeliui jį išvydusių žmonių primena Vladimirą Iljičių Leniną. „Tai – tik sutapimas“, – šypsodamasis tikino pašnekovas ir pridūrė, kad žvejyba nuo pat vaikystės, prabėgusios šalia ežerų, upelių ir Antalieptės marių, jam yra pats mieliausias užsiėmimas, kuriam paskutiniu metu neranda laiko.

Papuošė draugo kapą
Vienas sudėtingiausių drožėjo darbų – dviejų metrų aukščio stogastulpis, puošiantis jo geriausio draugo kapą. 2015-aisiais į amžinybę iškeliavęs V. Ylos bičiulis Algirdas Bertašius buvo labai kūrybingas žmogus – rašė eiles, kūrė gipso skulptūras, tapė paveikslus, drožinėjo. „Iš pradžių norėjau savo stogastulpį pastatyti šalia draugo sodybos, kuri labai gražiai tvarkoma, tačiau jo šeima pasiūlė papuošti kapą“, – teigė drožėjas.

Matydamas meniškos sielos draugo pavyzdį V. Yla kadaise nusprendė pradėti savo drožinius eksponuoti parodose Antalieptėje. Prieš kelerius metus su žmona užsukęs į Utenos kraštotyros muziejų susidomėjo galimybe parodyti darbus uteniškiams ir miesto svečiams. „Mažai kas muziejui tiko, nes dauguma mano drožinių nulakuoti“, – prisiminė uteniškis, sulaukęs prašymo tradicinei Utenos rajono tautodailininkų parodai nudrožti klumpių, angelų. Paklaustas, kodėl savo meno kūrinius lakuoja, V. Yla tikino, kad jam labiau patinka blizgus, o ne matinis vaizdas. Ir dulkes nuo lakuoto paviršiaus, pašnekovo teigimu, lengviau nuvalyti.

Dirbo blaivykloje
V. Yla savo drožiniams dažniausiai naudoja liepos, drebulės, uosio medieną. Liepą, anot jo, drožti lengviausia, tačiau ji yra trapi. „Nežinau, kodėl, bet man rūpi kurti. Medis suteikia namams jaukumo, skleidžia šilumą, – kalbėjo pašnekovas. – Šiemet nuo sienų nukabinau ir į parodą Antalieptėje išvežiau nemažai savo darbų, tai man pradėjo jų trūkti…“

Kartais drožėjui idėja gimsta vos paėmus į rankas kaladę, kartais kokią mintį pamėtėja žmona, kuri nepaliauja stebėtis vyro gabumais.

Paprašytas trumpai papasakoti apie savo profesinį kelią, V. Yla atskleidė, kad jam septynerius metus teko dirbti jau seniai duris užvėrusioje Utenos blaivykloje. „Nenorėjau aš ten, nes žinojau, su kuo teks bendrauti, – darbo pradžią prisiminė buvęs policijos pareigūnas. – Atvirai kalbant, ten buvo tikras „durnynas“. Čia ne policininko, o psichologo darbas…“

 šaltinis : http://www.etaplius.lt/zvejoti-megstancio-drozejo-kolekcijoje-i-lenina-panasus-zvejys

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUI TEISMAS SKYRĖ BAUDĄ

2017-10-17 at 09:30

Trečiadienį Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorių R. K. pripažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų – svetimo turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo.

Už padarytus šešis nusikaltimus R. K. skirta subendrinta bausmė – 250 MGL dydžio, t. y. 9415 eurų, bauda. Teismas nurodė sumokėti baudą per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kadangi R. K. nusikalstamas veikas padarė atlikdamas savo tiesiogines pareigas, t. y. dirbdamas valstybės tarnyboje, teismas jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmė teisę dvejus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo eiti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas.

Zarasų rajono savivaldybei iš R. K. priteista 1152,69 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad R. K., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, 2014 m. pavasarį nurodė pavaldiems savivaldybės darbuotojams organizuoti jo dviejų nuosavų automobilių remontą už Zarasų rajono savivaldybės lėšas. Jis taip pat nurodė suklastoti savivaldybės apskaitos dokumentus, į juos įtraukiant R. K. priklausančių lengvųjų automobilių remonto kainą kaip išlaidas už tarnybinių automobilių remontą.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, pateikė savo įvykių versiją, jo duotus parodymus teismas įvertino kaip nenuoseklius ir neįtikinančius bei prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi liudytojų parodymais, juos patvirtinančiais kriminalinės žvalgybos duomenimis, kitais bylos įrodymais.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad R. K. padarė šešias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi yra sunkūs nusikaltimai (piktnaudžiavimas), kitos – nesunkūs nusikaltimai. Visos veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamojo veiksmais Zarasų rajono savivaldybei padaryta ne tik turtinė, bet ir didelė neturtinė žala, padaryta didelė neturtinė žala valstybei.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Jis anksčiau neteistas, dirba, turi šeimą, darbovietėje apibūdinamas gerai.

Teismo sprendimu, R. K. skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – bauda, o jos dydis nustatytas mažesnis už vidurkį.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Panevėžio apygardos teismo informacija

www.teismai.lt

kersys

šaltinis https://zarasuose.lt/654-zarasu-rajono-savivaldybes-administracijos-direktoriui-teismas-skyre-bauda

ANTALIEPTĖJE SMURTAVO JAUNUOLIS

2017-10-17 at 09:08

smurtas 73397824

Zarasų rajono policijos komisariatas gavo Antalieptės seniūnijos Naršėnų kaimo gyventojo pareiškimas. Vyras, gimęs 1982 metais, tą dieną buvo Antalieptėje. Ten Dusetų gatvėje kilo konfliktas tarp jo ir vieneriais metais vyresnio vyro, gyvenančio Antalieptės miestelio Dusetų gatvėje.

Antalieptiškis elgėsi su vyru iš Naršėnų nesvetingai. Jis sudavė du smūgius koja ir ranka. Jaunam žmogui buvo sukeltas skausmas.
Kaip informuojama Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinėje, dėl šios nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Aiškinamos visos aplinkybės.

Julius Paulaitis

šaltinis : https://zarasuose.lt/669-antaliepteje-smurtavo-jaunuolis

Pasižvalgykime po Antalieptės seniūniją

2017-10-16 at 09:27

Pasižvalgykime po Antalieptės seniūniją

Šiandien kviečiu į Purvynę. Šio kaimo daugiabutyje gyvena jau pusę šimtmečio vedę Irena ir Petras Skrebiai. Iš jų net 40 jiedu praleido čia. Kilę šie darbštūs žmonės nuo Aleksandravėlės. Vaikai toli: dukra su šeima gyvena Floridoje, sūnus – Vokietijoje.

Petras Skrebys turi įdomų pomėgį – jis iš medžio ir kitų atliekamų medžiagų (kailinių, padangų, vielos) daro gyvūnėlius. Šiais darbeliais išpuoštas Skrebių pasodintas sodas, kuris pašaliečio akiai – gali pasirodyti neįprastas. Gal ir nepatikėsite, bet kelios šio sodo obuolių rūšys sėkmingai peržiemojo laikymo patalpoje ir iki šios dienos net nesuvyto. Taip pat auginamos trešnės, kriaušės, vynuogės, vaiskrūmiai. O vasarą pas Ireną ir Petrą pabunda kita aistra – jiedu labai mėgsta grybauti ir uogauti, tad spanguolių bei mėlynių kibirais prisirenka ir iš jų gardžias sultis spaudžia.

Irena – šiek tiek prie meno, todėl pasakojo kartais vyro kūrinius „pataisanti“, spalvas parenkanti. Ji šauni šeimininkė, o jos kepti grybukai ir sausainiai – skaniausi visoje Antalieptės apylinkėje! Žiemą be darbo taip pat nesėdi: mezga ir siuva. Namai tvarkingi, ne kiekvienas miestietis galėtų tokiais pasipuikuoti!

Turi šeima ir ūkelį: karves, telyčią, kai galima buvo laikyti – kiaules penėjo, tad lašiniais ir kumpiais (patys rūkė) galėjo stogus dengti! Įsirengė šulinį, pirtelę, apsirūpino žemės ūkio darbams reikalingais padargais. Jų optimizmo turėtų pavydėti ne vienas: nedejuoja, netinginiauja, gerumo ir dosnumo kitiems juose su kaupu. Apie tokius kaime gyvenančius žmones turėtų rašyti spauda, juos reikėtų rodyti televizijoje kaip pavyzdį. Pabendrauji su tokiais žmonėmis, šiek tiek pabūni šalia jų, pasidairai po jų gyvenimą ir abejones kaip vėju išpučia – pragyventi dirbdamas kaime gali.

Labai magėjo sode augintus obuolius pamatyti, tad įsiprašiau ten, kur juos laiko. Patekusi iš nuostabos net pritūpiau! Čia bet kokį valstybės pareigūną gali vestis ir nebus gėda. Lietuvių liaudies patarlė byloja, kad verkia duonelė tinginio valgoma. Apmaudu, bet prašančių seniūnijoje daugiau, nei tokių darbščių ir savo kraštą mylinčių žmonių.

Labai norėjau šiuos žmones nufotografuoti, bet jie kuklūs. Todėl džiaugiuosi, kad sutiko bent jau savo kai kuriuos darbelius parodyti.

Jeigu šalia jūsų gyvena darbštūs, ūkiški, nuoširdūs žmones – parašykite apie juos, kad iš jų gražaus ir prasmingo gyvenimo pasimokytų ne vienas FB skaitytojas.

Olga Raugienė,
Antalieptės seniūnaitė

Žiūrėti daugiau

Antalieptės KB nuotrauka.
Antalieptės KB nuotrauka.