Popular Tags:

Vaikų namuose augęs Mykolas į „Kas ir kodėl?“ grįžo su eilėmis – jautrų eilėraštį skyrė auklėtojai

2021-10-08 at 08:26
Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1513272/vaiku-namuose-auges-mykolas-i-kas-ir-kodel-grizo-su-eilemis-jautru-eilerasti-skyre-aukletojai?utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwAR0UxkH9U4YKdxKYCCv4xu0BA505UTMcOIj14oHSHYgivAZSvvXWLtua78I#Echobox=1633623161
2021.10.07 19:02

Į LRT TELEVIZIJOS žaidimą „Kas ir kodėl?“ sugrįžo prieš kurį laiką eteryje Antalieptės himną užtraukęs ir žiūrovų širdis ištirpdęs senjoras Mykolas Piurko. „Turiu 100 brolių ir seserų. Aš esu pokario vaikų namų auklėtinis, augęs Antalieptės vaikų namuose“, – jautrią savo istoriją pasakojo Mykolas. Šįkart jis grįžo vėl paruošęs eilių – eteryje užtraukė dainą ir padeklamavo savo kūrybos eilėraštį.

Antrą sykį LRT TELEVIZIJOS viktorinoje „Kas ir kodėl?“ viešėjęs Mykolas į eterį grįžo žiūrovams vėl paruošęs muzikinę dovaną. Tiesa, prieš imdamas deklamuoti savo kūrybos eiles, senjoras papasakojo apie savo vaikystę.

„Turiu 100 brolių ir seserų. Aš esu pokario vaikų namų auklėtinis, augęs Antalieptės vaikų namuose. Dabar noriu perduoti visiems išėjusiems Anapilin ir esantiems gyviems, danguje – laimės, ir ant žemės laimės ir sveikatos“, – kalbėjo Mykolas.

Jis sakė esantis labai dėkingas savo 92-ejų auklėtojai, šiuo metu gyvenančiai Utenoje. „Aš jai labai dėkoju už mano gyvenimą, už kitų vaikų gyvenimą, už doros ir tiesos kelią. Nors mokė mus gėrio, gyvenime teko patirti ir to, ir to. Bet nepalūžome, ir mūsų pokarinė karta buvo kur kas šviesesnė ir geresnė, vaikai tikrai buvo geresni“, – atsiminimais dalijosi senjoras.

Eteryje Mykolas padeklamavo eilėraštį, kurį sukūrė dar tarybiniais metais. Eiles jis sakė skiriantis visiems globos namų vaikams ir tėvus jiems atstojusiai auklėtojai, vaikų namų personalui.

Nei karo, nei bado, nei skurdo

Priėjom prie tokio absurdo.

Vaikų be namų vis daugėja

Gyvenimas, rodos, gerėja.

Mes buvom pokario vaikai

Visi turėjom savo mamą, auklytę, ūkvedį, virėją.

Visi vadino kaip savus

Vaikų namų našlaitėlius.

Dabar kas daros, nežinia,

Pagimdė, metė – išlaikys valdžia.

Tai kaip vadinsi ją mama

Jei ji pati negerbiama?

Mes nesiskundėme vaikyste

Mus auklėtoja mokė, vystė.

Tai ji tikra vaikų mama

Jos nepamirštam niekada.

Šį kartą žiūrovams Mykolas paruošė ne vien eilėraštį, bet ir dainą. „Mes, neturintys tėvų, visą laiką šliejomės prie kitų, ir mums būtinai buvo reikalinga mama“, – kalbėjo Mykolas, netrukus eteryje sudainavęs jautrią dainą. „Aš gal nuo 1970-ų metų išmokau tą dainą. Ji anglų kompozitoriaus, bet išversta į lietuvių kalbą. Ji labai švelniai, gražiai skamba“, – pasiklausyti kvietė Mykolas.

Mykolo eilės ir daina – laidos įraše.

Praeitame „Kas ir kodėl?“ sezone žiūrovų pamiltas Mykolas sugrįžo su savos kūrybos eilėraščiu ir paruošė naują dainą

LRT.lt primena, kad pirmą kartą Mykolas žaidime „Kas ir kodėl?“ pasirodė balandį. „Gyvenime daug dainuoju, esu kietas senjoras, 76 su puse (metų – LRT.lt)“, – taip žaidimo pradžioje prisistatė į Vilnių iš Antalieptės atvykęs Mykolas.

Tada senjoras pasakojo, kad užsiregistruoti į žaidimą jam padėjo Antalieptės bibliotekos darbuotoja Eglė, kurią jis meiliai vadina Eglute. Paklaustas apie pomėgius, Mykolas sakė, kad jo širdį pavergusi daina ir knyga. „Padainuota saviveikloje beveik visuose Lietuvos miestuose“, – pasakojo laidos svečias.

Senjoras siuntė linkėjimus visam Zarasų rajonui, Antalieptei, Purvynės kaimui, žmonai Aldutei ir visai Lietuvai. Nepabūgęs kamerų, jis eteryje ir uždainavo – užtraukė Antalieptės himną.

Mykolo sudainuotas Antalieptės himnas – balandžio 30 d. laidos įraše.

Kas ir Kodėl? Mykolas

Visas spalio 7 d. „Kas ir kodėl?“ laidos įrašas – žemiau.

Šavašos Pažintinis takas.

2021-09-22 at 08:32
Lūžų akmuo su dubeniu randasi Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Antalieptės, Lūžų miško 60 kvartale, Šavašos dešiniajame krante, Antalieptės seniūnija, Gražutės regioninis parkas.
Baltų religijos šventvietė – Lūžų akmuo su dubeniu ir ugniavietės – prieš daugiau kaip 700 metų įkurta vaizdingoje ir paslaptingoje Šavašos pakrantėje. 1960-aisiais apie šią vietą sužinojo kraštotyrininkas Algimantas Žilėnas ir neilgai trukus čia buvo surengti archeologiniai tyrimai.
1971 m. Vytauto urbanavičiaus vadovaujama archeologinė ekspedicija nustatė, kad iš akmenų tašant likusių nuoskalų buvo suformuotas tam tikras pagrindas. Lūžių miško akmuo stovėjo lygiai horizontaliai, dubenyje rinkosi vanduo; iš pietų ir šiaurės vakarų pusės aptiktos dvi maždaug 0,4×1 m dydžio, apie 15 cm įgilintos duobės, skirtos šventai ugniai.
Tokios šventvietės, kurios siejamos su dievo Perkūno garbinimu, apie X – XIII a. veikė Šiaurės vakarų Lietuvoje – Vakarų Latvijoje, o nuo XIII a. buvo kuriamos ir Rytų Lietuvoje. Į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės branduolį šių šventviečių tradicija, manoma, atnešė prieglobsčio ieškojusios kuršių genties bendruomenės. Ilgainiui jų savastis ištirpo, o šventvietės liko…
Visi ritinio formos akmenys su plokščiadugniais dubenimis labai panašūs – jie paprastai 1 m, o dubuo – maždaug 0,5 m skersmens. Akmens šonai viršuje buvo aptašomi geležiniu kaltu, apatinė dalis žemėje dažnai likdavo neapdirbta. Iki šiol archeologai tyrė trylikos tokių akmenų aplinką ir visų tyrimų rezultatai labai panašūs: akmenys su dubenimis šiek tiek pakelti ir sutvirtinti, prie jų buvo kūrenama ugnis, randami degėsiai, anglys, žiestų puodų šukės ir pavieniai metaliniai radiniai. Kai kuriose vietovėse išliko tikėjimas, kad vanduo susirinkęs dubenyje, turi nepaprastų galių, gydomųjų savybių.
Gali būti veikla lauke vaizdas
informacija iš: https://www.facebook.com/pages/%C5%A0ava%C5%A1os%20Pa%C5%BEintinis%20takas/1123557677711959

Basomis 2021

2021-07-26 at 08:04

Birželio 29 dieną 12 val. Kviečiame į parodos atidarymą. Antalieptės bibliotekoje

2021-06-28 at 08:10

Poezijos pavasaris

2021-06-23 at 10:54