Antalieptės krašte gimė gausus būrys Lietuvai kovose už jos nepriklausomybę nusipelniusių žmonių, tame tarpe ir Vyčio kryžiaus ordininkų. Vieni iš jų mirė tremtyje, kiti gyvenimo dienas baigė užsienyje arba sovietinėje Lietuvoje, tačiau koks likimas juos beištiko, visi yra suvienyti gimtojo Antalieptės krašto, meilės jam ir Lietuvai.
Apie garbingus tarpukario Lietuvos karžygius ir karžyges daug rašo kraštotyrininkas Vytautas Indrašius. Jo knygas bei publicistiką skaičiau ir aš, todėl sudominta lapkričio 23-osios, brangios Lietuvai dienos išvakarėse, parūpo kiek kitaip paminėti Lietuvos kariuomenės šimtmetį. Tad sėdau į automobilį ir išvažiavau į kai kurių didvyrių gimimo vietas. Dabar beveik kiekvienas kaimas turi savo kryžių, tad prie jų sukalbėjusi maldą ir uždegusi po atminimo žvakutę, patyriau nepaprastą palaimos jausmą. Baltriškėse prisiminiau dvi karžyges seseris Anelę ir Konstanciją Juozėnaites, Jakunčiuose – net dviem Vyčio Kryžiaus ordinais apdovanotą Alfonsą Mėlynį – Vaikutį, Antalieptėje pagerbiau Lietuvos kariuomenės majoro, Vyčio kryžiaus ordininko, ilgamečio Lietuvos Karo muziejaus darbuotojo, Lietuvos aklųjų sąjungos vieno iš steigėjų ir jos vadovų Petro Šestakausko atminimą prie jam pastatyto koplytstulpio, o aplankiusi miestelio kapinėse R. Vaitkevičiaus kapą ir prie Šiaulių kryžiaus uždegiau žvakelę visiems žinomiems bei nežinomiems Lietuvos nepriklausomybės gynėjams ir kovotojams.
Geriausiai mano sprendimą taip paminėti Lietuvos kariuomenės dieną paaiškina 1937 m. rašyti pulkininko St. Raštikio žodžiai: ,,Šiandien turime pirmiausia atsiminti visos mūsų kariuomenės istoriją, sunkias ir garbingas kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės ir kartu turime pagerbti savo brolius ir draugus, didvyrių mirtimi paguldžiusius savo galvas kautynių laukuose.
Pagerbę praeitį, iš jos turime semtis stiprybės mūsų ateities žygiams. Mūsų praeitis yra garbinga, tad galime jąja didžiuotis ir būti patenkintais, kad mums teko garbė būti tos garbingos praeities palikuonimis – šių laikų mūsų Tėvynės sargais. Šis pasididžiavimas duoda mums naujų jėgų ir pasiryžimo taikos ir ypatingai karo metu būti pavyzdingais kariais, drąsiausiais ir ryžtingiausiais Lietuvos laisvės gynėjais.
Mūsų metinės šventės dieną pasveikinkime vieni kitus ir pasiryžkime būti dar geresniais kariais ir dar atkaklesniais savo Tėvynės saugotojais ir gynėjais.“
Triukšminga praėjusį šeštadienį buvo namuose, esančiuose Vienkiemo skersgatvyje, Zabičiūnų kaime, Antalieptės seniūnijoje. Santykius aiškinosi sūnus su motina. Kivirčo žodžiais jie neišsprendė. Kilo muštynės. Vyras, gimęs 1964 metais, smurtavo prieš savo motiną.
Paskutiniai komentarai