Popular Tags:

ANTALIEPTĖS HIDROELEKTRINĖ

2011-08-24 at 11:42
ANTALIEPTĖS HIDROELEKTRINĖ
architektūrinis/inžinerinis kultūros paveldo objektas

300px-Antalieptės_hidroelektrinė atsisiųsti

 

Adresas
Antalieptės mstl., Zarasų r. | vieta žemėlapyje 
  Prieš apsilankymą būtina susitarti telefonu iš anksto.

 

Prieškario Lietuvoje, kai sparčiai plėtėsi šalies ūkis, kilo gyvenimo lygis, didėjo ir elektros energijos poreikis. Jau 1932 m. buvo galvojama, kaip racionaliau panaudoti vietinius energijos išteklius, tarp jų – vandens energiją. Detaliau nagrinėti šiuos klausimus ėmėsi 1936 m. įsteigtas Lietuvos energijos komitetas. Profesoriui S. Kolupailai vadovaujant buvo sudaromas pirmasis Lietuvos vandens jėgainių kadastras, ieškomos ir tikrinamos vandens jėgainių statybos vietos.

1937 m. S. Kolupaila ir K. Pakštas atvyko į Antalieptę, apžiūrėjo jos apylinkes ir garsiąją Šventosios rėvą, kur upės nuolydis 5 km ruože yra 25 metrai. Įsitikinta, kad čia yra galimybė pagal to meto sąlygas pastatyti didesnės galios hidroelektrinę. Todėl dar tais pačiais metais jie pasirūpino, kad Šventojoje ties Antaliepte būtų įrengta vandens matavimo stotis upės nuotėkiui stebėti.

1939 m. komitetas patikslino anksčiau paruoštas elektrifikavimo gaires ir parengė Lietuvos 1939 – 1940 m. elektrifikavimo planą, pagal kurį 1943 m. turėjo būti parengtas 2000 kw galios Antalieptės HE projektas, o 1944 – 1945 m. pastatyta jėgainė.

Antrasis pasaulinis karas visus šiuos planus sugriovė. Garsieji hidrologai profesoriai S. Kolupaila ir K. Pakštas 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau – į JAV.

Pokario metais tų mokslininkų idėjos, ekonominiai ir matematiniai skaičiavimai buvo realizuoti. Palankų šio klausimo sprendimą lėmė ir tai, kad tuometinėje energetikos valdyboje vadovaujantį darbą dirbo kraštietis Antanas Gruodis, kuris Antalieptės HE rūpinosi nuo 1945 m. iki mirties 1978 m.

Vykdant SSSR vystymo 1951 – 1955 m. penkmečio planą 1952 m. pabaigoje Ministrų Tarybos nutarimu buvo numatyta 1953-1955 m. pastatyti Lietuvoje žemės ūkio elektrifikavimo Antalieptės HE. Statybai jokios techninės dokumentacijos dar nebuvo. Paruošiamieji statybos darbai dar be techninės dokumentacijos pradėti 1954 m.

Ir sovietmečiu, statant visuomeninės paskirties objektus, reikėjo paruošti projektinę techninę dokumentaciją, suderinti su įvairiomis žinybomis – tik tuomet buvo galima tikėtis finansavimo. To meto Antalieptės HE statyba buvo išimtis: aukščiausioji valdžia pirmiausia davė leidimą, bet projektavimo darbai, kurių apimtis buvo didelė, turėjo būti atlikti, nes tokio tipo statinių Lietuvoje ir Baltijos šalyse dar nebuvo. Kalnų tipo hidroeletrinės statybos patirties mokytasi Gruzijoje ir Armėnijoje.

Pradėjus statyti pagrindinį jėgainės pastatą, pasirodė, kad projektas netinkamas. Vėliau paaiškėjo, kad nesėkmės kaltininkai yra geologai. Turėdami tik rankinius grąžtus jie gruntą tyrė tik 16 metrų gylyje. Teko tyrimus daryti iki 40 metrų gylio. Geologinei tarnybai buvo nelengva: Rytų Lietuvos paviršutiniai žemės klodai pagal mechaninę sudėtį labai įvairūs, dar didesnis „margumas“ gilesniuose sluoksniuose.

Projektavimo darbai vyko apie 11 metų. Buvo tikslinama, skaičiuojama, perskaičiuojama. Jeigu pradinė hidroelektrinės sąmatinė vertė buvo apie 20 mln. rublių, tai statybai užsitęsus siekė beveik 26,6 mln. Antalieptės HE statyba baigta 1961 m.Pastačius šią hidroelektrinę, susidarė jos užtvanka. Vanduo užliejo 800 ha plotą ir sujungė net 27 ežerus. Ši užtvanka dabar vadinama Antalieptės mariomis.

Antalieptės vandens malūnas

2011-07-25 at 09:32
Antalieptės vandens malūnas (Išlikęs, k.k.v.r. 15817) (0)
Adresas: Zarasų r. sav., Antalieptės mstl. (Antalieptės sen.), Malūno 5
Architektūros tipas: Etninis
Stiliai: Neoistorizmas
Metai: 1855
Laikotarpis: Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gamybiniai, Malūnas
Medžiagos: Mūras (akmenų)
Nuotraukos: 5
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Antalieptės vandens malūnas pastatytas neoromantiniu stiliumi, 1855 metais, imituojant valstiečio trobos architektūrą, iš skaldytų ir apvalių akmenų, raudonų plytų ir kalkių skiedinio. Stačiakampiame vieno aukšto pastate buvo įrengtos trejos girnos bei elektrinė, kuri tiekė elektros energiją miestelio gyventojams ir įstaigoms. 1959–1966 m. malūnas buvo elektrifikuotas, vėliau išardyta užtvanka, o kanalas, kuriuo sukdamas malūno turbiną tekėjo Šventosios upės vanduo, užpildytas gruntu. Apie 1967 m. malūnas perduotas tuometiniam Valstybiniam dailės institutui. Nepriklausomoje Lietuvoje paskelbtas saugoma kultūros vertybe.

Viltė Migonytė

Literatūra:

Antalieptės miestelio ir apylinkių atgaivinimo ir tolimesnio vystymosi studija. Programa 2010–2015 metams. Vilnius: Baltijos kopija, 2010.

ANTALIEPTĖS KAIMO KAPELA „UN TĄ LIEPTĄ“t

2011-07-10 at 11:12

ANTALIEPTĖS KAIMO KAPELA „UN TĄ LIEPTĄ“

Vadovė Loreta Alaunienė

Smagi, liaudiška muzika Antalieptėje skamba jau nuo seno. Po kelerių metų tylos smagi muzikėlė Antalieptėje vėl suskambo 2009 m., susibūrus kaimo kapelai „Un tą lieptą“. Jam vadovauja Loreta Alaunienė. Kapelos repertuare – gimtojo krašto dainos bei šokiai. Kapela „Un tą lieptą“ kasmet dalyvauja tradiciniuose rajono renginiuose: „Gieda gaideliai“ Salake, liaudiško muzikavimo festivalyje „Sėlos muzikantai“, folkloro festivalyje „Žolinė“ Zarasuose. 2011m. grojome „Kaziuko mugėje“ Vilniuje, Panevėžio miesto šventėje „Aukštaitijos suktinis“, 2013 m. dalyvavome kaimo kapelų šventėje „Grok, armonika“ Kuktiškių kultūros centre, Utenos raj. 2014 m. grojome Lietuvos dainų šventėje. Keletą kartų koncertavome Latvijoje. Neatsisakome palinksminti smagia muzika, kai koncertuoti kviečia kaimynai ir, žinoma, be mūsų neapsieina nei viena Antalieptės kaimo šventė.

 

VAIKŲ GYNIMO DIENAI PAMINĖTI

2011-01-24 at 09:45

TARPTAUTINEI VAIKŲ GYNIMO DIENAI PAMINĖTI – ŠVENTINIAI RENGINIAI IR ŽYGIS DVIRAČIAIS

DSC_4641[1]Gegužės 31 – ąją dieną Dusetose bei Antalieptėje vyko šventiniai renginiai, skirti paminėti Tarptautinei vaikų gynimo dienai. Paskutinį pavasario sekmadienį tėveliai ir seneliai, vedini vaikučiais, rinkosi Dusetų Pauliaus Širvio parke, kur jų laukė daugybė pramogų, atrakcijų ir koncertas. Spalvingai išpuoštoje scenoje pasirodę Dusetų vaikų meniniai kolektyvai dovanojo žiūrovams daug geros nuotaikos. Klausėmės ir gėrėjomis mažaisiais artistais – folkloro ansambliu „Sartukas“, lopšelio-darželio „Sartukas“ auklėtiniais- vad. S. Gudonienė, Dusetų meno mokyklos merginų bei jaunučių ansambliais ir choristais-vad. D. Deinienė. Dainavo Uršulė Krikščionaitytė, jai pritarė Dusetų gimnazijos mergaičių ansamblis –vad. Eglė Kuzmienė, bei Gabija Malažinskaitė-vad. Eglė Kuzmienė. Šoko Dusetų K. Būgos gimnazijos šokių kolektyvas, kuriam šokio kompoziją sukūrė Margarita Simokaitytė.

Renginio vedėjai, atkeliavę tiesiai iš vaikiškų knygučių ir apžavėję visus, tiek mažus, tiek didelius – Karlsonas (renginio režisierė Margarita Simokaitytė) ir Pepė Ilgakojinė (Audrutė Matiukienė) – visos šventės metu negailėjo pokštų, juokų ir žaidimų. Visi tą šiltą popietę rado sau mielų užsiėmimų – kas jodinėjo poniais, kuriuos į šventę atsivedė Viltė ir Miglė Kazlauskaitės, kas dūko ant pripučiamo batuto, kas Pepės ir Karlsono pamokyti šokinėjo su maišais, o labiausiai visus vaikus viliojo tradicinės piešimo, šaškių ir dviračių lenktynių varžybos. Piešimo konkursą, kurio tema buvo – „Kokią įsivaizduojate šią vaikų šventę po daugelio metų?“, organizavo dailininkas Alvydas Stauskas. Pirmoje amžiaus grupėje iki 5 metų pirmoji vieta atiteko Medai Kazlaitei, antra – Ievai Laučiūtei, trečia – Kostui Pivoriūnui, paskatinamasis prizas atiteko Monikai Kundavičiūtei. Antroje amžiaus grupėje nuo 6 iki 10 metų nugalėtoju paskelbtas Rokas Liepinaitis, antroji vieta atiteko Rugilei Barzdaitei, trečioji – Viltei Krištapavičiūtei, paskatinta – Deimantė Paleikytė. Trečioje amžiaus grupėje nuo 11 iki 15 metų laimėjo Gailė Gruzdaitė, antra vieta skirta Agnei Andriuškevičiūtei, trečia – Etilei Novotorovaitei, paskatinamasis prizas – Karolinai Mačiulskaitei.

Sėkmingiausiai dviračių lenktynių trasa praskriejo šie mažieji lenktynininkai: 7 – 8 metų amžiaus grupėje laimėtoju tapo Markas Jarmalavičius, antroji vieta atiteko Mantui Mikšiui, trečioji – Mantui Lukošiūnui. 10 – 11 metų amžiaus grupėje laimėjo Domantas Dainys, antrasis atvažiavo Emilis Merkys, trečiasis – Rokas Palskis. 12 – 14 metų amžiaus grupėje greičiausias buvo Vaidas Bagdonas, antrąją vietą laimėjo Genadijus Vingelis, trečiąją – Sigis Šarkovas. Jauniausias lenktynių dalyvis keturmetis Kostas Pivoriūnas taip pat sėkmingai pasiekė finišą. Vyriausias dalyvis – Lukas Sidaravičius. Lenktynėms teisėjavo Olivijus Čypas ir Eimantas Čypas.

Nemažai vaikų savo jėgas panoro išmėginti šaškių turnyre. Simultaną su jais sužaidė šaškių sporto veteranas Pranas Sinica. Šioje rungtyje nugalėjo Mantas Žvirblis, lygiosiomis sužaidė Mantas Mikšys su Ainiu Špūru.

Visiems konkursų nugalėtojams buvo įteiktos dovanėlės.

Tarptautinę vaikų gynimo dieną ypatingas dėmesys skiriamas vaikų saugumui, jie mokomi teisingai, saugiai elgtis keliuose ir gatvėse. Ne išimtis buvo ir šis renginys. Dusetų seniūnijos ir bendruomenės santalka jau kelinti metai dalyvauja konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse“ , kurį organizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos, o įgyvendina Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Bendruomenė dalyvauja šiame konkurse, ir pasibaigus pirmajai šventės daliai, grupė vaikų ir keletas suaugusiųjų, apsirengę šviesą atspindinčias liemenes, užsidėję dviratininkų šalmus, kuriuos dovanojo partneriai VĮ „Utenos regiono keliai, lydimi Zarasų kelių policijos ekipažo, pajudėjo į Antalieptę. Šūkis „Važiuokime saugiai“ puikiai atspindėjo žygio dviračiais tikslus – priminti jauniesiems eismo dalyviams, kaip reikia saugiai elgtis gatvėje, kokios yra kelių eismo taisyklės ir reikalavimai dviratininkams. Žygyje dalyvavo Antazavės vaikų globos namų auklėtiniai, Antazavės bendruomenės nariai, o jų grupei vadovavo vaikų globos namų mokytojas Valerijus Semionovas, bendruomenės pirmininkė Danutė Skardinskienė, kultūros namų direktorius Gytis Grūzdas. Dusetų K. Būgos gimnazijos moksleivių, Dusetų bendruomenės narių grupei vadovavo Vytautas Čypas, Vilma Jarmalavičienė, Diana Geniuš-Žaržojienė, Romualdas Pučekas.

Nesunkiai, su vėjeliu įveikusius 10 kilometrų atstumą, žygio dalyvius prie autobusų stotelės entuziastingais sveikinimais pasitiko būrelis antalieptėnų. Atsigaivinę ledais, grupės nariai pasiskirstė – vieni pasiliko su dailės mokytoju Romualdu Pučeku spalvinti autobusų stotelės( visas priemones skirtas piešimui suteikė konkurso partneris VĮ „Utenos regiono keliai), kiti nuvažiavo prie Antalieptės daugiafunkcinio centro, kurio kieme laukė sutiktuvių vaišės ir smagūs žaidimai. Pasistiprinusius gardžiais ir sočiais blynais, kurių kalnus prikepė šventės vaikams organizatoriai Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė, bendruomenės nariai Mindaugas Zaluba, Rolanda Kovalenkovienė, vaikus į estafetes pakvietė Purvynės ir Naršėnų kaimų bendruomenės vadovas Darius Steponavičius bei Antalieptės bibliotekos vyr. bibliotekininkė Eglė Steponavičienė. Antazaviškiai, dusetiškiai ir antalieptėnai šauniai rungėsi čiuožimo slidėmis per žolę ir važiavimo dviračiais kliūčių ruožu estafetėse. Nors buvo išskirtos ir prizinės vietos, tačiau, be abejo, laimėjo draugystė!

Vėliau visi įsiamžino prie naujos medžio drožėjo Sauliaus Savicko simbolinės skulptūros „Dviratis“. Kadangi ilgiausias kelias atgalios laukė Antazavės komandos, jie pirmieji pajudėjo link namų. O likusieji žygeiviai grįžo į autobusų stotelę, kur plušėjo mokytojas R. Pučekas su savo mokiniais. Nelengvas jiems teko uždavinys – neturint daug laiko, kepinant saulutei, tinkamai sukomponuoti, gražiai išpaišyti visas stotelės sienas. Tačiau vėliau prisijungus ir kitiems vaikams, užduotis buvo įveikta ir dabar visiems, pravažiuojantiems pro Antalieptę, nuotaiką kels autobusų stotelę pagyvinantys piešiniai su spalvingais dviračiais, kelio ženklais, o labiausiai – porelė simpatiškų katinukų, romantiškai susitikusių ant garsiojo miestelio liepto.

Žygyje buvo visko – ir trūkusių grandinių, ir prakiurusių padangų, ir nuovargio, tačiau grupės dalyviai vieni kitus palaikė, draugiškai padėjo ir visi grįžo į namus su gera nuotaika. Šaunūs projekto vadovai, organizatoriai negailėjo nei jėgų, nei laiko, kad mažieji dviratininkai saugiai įveiktų visą kelią, kad renginys, skirtas Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti, praeitų sklandžiai. Vaikai ne tik pasilinksmino, papramogavo, bet ir išmoko arba geriau įtvirtino kelių eismo taisykles, ko ir buvo siekta šio projekto įgyvendinimu.

Šventės organizatoriai: Kultūros centras Dusetų dailės galerija, Dusetų seniūnija, Dusetų komunalinio ūkio įmonė, sporto klubas „Ainiai“, vaikų dienos centras, Antalieptės bendruomenė, Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalka.

Šventės partneriai: Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija, Dusetų meno mokykla, vaikų lopšelis-darželis „Sartukas“, VĮ „Utenos regiono keliai, Zarasų viešosios policijos skyrius.

Šventės rėmėjai: UAB „Svaita“, UAB „Aukštaitijos ledai“.

Vilija Visockienė

Nuotr. autorės

DSC05049- (Large) DSC04903- (Large) DSC04954- (Large) DSC05027- (Large) DSC04812- (Large) DSC04853- (Large) DSC04846- (Large) DSC04898- (Large) DSC04883- (Large) DSC04787- (Large) DSC04799- (Large) DSC04804- (Large) DSC04809- (Large) DSC04828- (Large) DSC_4641[1] DSC_4648[1]

UN TĄ LIEPTĄ BASOMIS!

2011-01-21 at 12:53

DSC00371 (Large)Vasaros pramogų, kelionių, švenčių karuselei įsisukus visu smarkumu, ne visur įmanoma suspėti, tačiau yra renginių, kurių jokiais būdais negalima praleisti – tokios yra miesteliuose ir kaimuose vykstančios kasmetinės kraštiečių šventės, į kurias privalu sugrįžti visiems išvykusiems iš savo gimtųjų vietų, nesvarbu, kokiuose tolimuose miestuose ar šalyse jie begyventų. Tad ir rugpjūčio 1 – 2 d. Antalieptėje vykusio festivalio „Basomis 2015″ rengėjai kvietė atvykti tiek antalieptėnus, tiek jų svečius, nesvarbu, apsiavusius ar basus, tik geros nuotaikos ir nusiteikusius linksmintis visą savaitgalį.

Linksmybės prasidėjo šeštadienį Mažajame stadione sporto varžybomis, kuriose netrūko norinčių išbandyti savo jėgas, netrūko ir sirgalių, tiek dieną, tiek naktį vykusiose rungtyse palaikymo šūksniais skatinančių žaidėjus parodyti viską, ką geriausio šie sugeba.

Futbolą 5×5 žaidė aštuonios komandos. Po atkaklių kovų pergalę iškovojusi „Užpalių“ komanda iš Utenos r. antroje vietoje paliko „Dusetas“ iš Dusetų, trečioje – „Feniksą“ iš Rokiškio r.

Krepšinį 3×3 žaidė net 16 komandų. Laimėjo „Antalieptė“, antrieji liko „Panevėžys“ iš Dusetų, treti – „Loverys“ iš Utenos.

Į tinklinio 5×5 varžybas užsiregistravo 12 komandų, tačiau trys nesulaukė varžybų pabaigos, įvykusios jau vėlai naktį. Jas laimėjo „Antalieptės 2“ komanda, antroji vieta atiteko „Rainbow“ iš Dusetų, trečioji – „Antazavės“ komandai.

Itin entuziastingai buvo sutikta naujovė – Foto lenktynės. Šis žaidimas, labai populiarus užsienio šalyse, po truputį plinta ir Lietuvoje, o Zarasų rajone pirmą kartą jis buvo sužaistas būtent Antalieptėje. Idėją iš Vokietijos parsivežęs vienas iš šventės organizatorių Darius Steponavičius šauniai ją įgyvendino festivalio metu ir, ko gero, ji puikiai prigis ir ateinančiais metais. Žaidimo taisyklės paprastos – 15 komandų, kurių kiekvieną sudaro 4 asmenys, per valandą privalo surasti legendoje (žemėlapyje) sužymėtus objektus ir prie jų nusifotografuoti. Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos išrenkami Foto lenktynių nugalėtojai – greitumas, sumanumas ir originalumas. Kadangi festivalio pagrindinė tema – lieptai, visos komandos ir ieškojo legendoje nurodytų lieptų, tiltų bei tiltelių, fotografavosi tiek ant jų, tiek vandenyje, o papildomi balai buvo skiriami už nenurodytus, savarankiškai atrastus lieptus. Po valandos kūrybingų ir azartiškų Foto lenktynių laimėjo „Blizgučių“ komanda iš Dusetų, antri liko „Palivano Garbanos“ (mišri komanda), treti – „Antalieptės“ komanda.

Iš futbolo, krepšinio, naktinio tinklinio varžybose ir Foto lenktynėse dalyvavusių komandų buvo išrinkta aktyviausia komanda, ji paskelbta festivalio Čempionų Čempione ir apdovanota puikiu prizu – kvietimu pailsėti kaimo turizmo sodyboje „Stromelė“. Garbingas titulas ir prizas atiteko vietinių antalieptėnų komandai. Apie tai buvo paskelbta antrąją šventės dieną, susumavus visų rungčių ir žaidynių rezultatus.

Pirmą kartą Antalieptės festivalio metu buvo suorganizuotas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos organizuojamo projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ renginys, pasižymintis ne tik didele nauda ir informatyvumu, bet ir gyventojų susidomėjimu. Renginyje dalyvavo VĮ „Utenos regiono keliai“ saugaus eismo inžinierė Sandra Dindaitė ir Utenos (AVPK) Utenos kelių policijos kelių patrulinio būrio vyriausiasis patrulis Ignas Matiukas. Susirinkusieji turėjo galimybę išbandyti saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginius, taip pat galėjo susipažinti su kelių policijos automobiliu, bei turima įranga jame. Buvo paruošta viktorina – testas saugaus eismo klausimais. Atsakiusieji į klausimus sulaukė dovanų. Taip pat šventės metu buvo platinamos priemonės su šviesą atspindinčiais elementais, aiškinama jų svarba, bei visi eismo dalyviai skatinami saugiau elgtis kelyje.

Festivalyje netrūko pramogų ir mažesniems jos dalyviams – norintys patirti skrydžio jausmą šokinėjo ant batuto, rankos ir akies taiklumą buvo galima išbandyti šaudant iš lanko. Irklavimo entuziastus viliojo vienuolyno tvenkinyje besisupančios baidarės, o stalo futbolą mielai žaidė ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai.

Pavargusieji nuo aktyvių pramogų visokeriopai galėjo atgauti jėgas poilsio bei relaksacijos zonoje, kur jų laukė daugybė malonumų kūnui ir sielai. Babos restorano šeimininkės Irina Steponėnienė ir Olga Raugienė vaišino gardžiausiais patiekalais – pica, kotletukais, dietine sriuba ir žagarėliais. Atsigaivinti buvo galima tiek tradicine gira, tiek ir kvapnia, nuostabiai atrodančia žolynų arbata. Lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininkė Daiva Puluikienė ne tik kvietė pasidaryti grožio kaukes veidui, bet ir mielai pasakojo apie seną pirčių istoriją Lietuvoje, apie draugijos veiklą, propaguojančią pirtininkystę kaip sveikos gyvensenos, kultūros, meno ir net sporto veiklos rūšį, supažindino su pirčių ypatumais, pamokė, kaip taisyklingai ir iš ko susirišti vantas, atskleidė jų stebuklingas savybes. Gretimoje palapinėje norinčių patirti gydomąją masažo galią laukė masažo specialistė Justina Sauliūtė, kilusi iš Antalieptės, šiuo metu dirbanti Vilniuje. Žmonės iš pradžių atsargiai rinkosi šią procedūrą, tačiau vėliau tiek vyrai, tiek moterys išdrąsėjo ir darbo Justinai nepritrūko visą vakarą.

Žiūrovų dvasiai atgaivą suteikė kultūrinė – muzikinė festivalio dalis. Po Antalieptės seniūno Arvydo Sauliaus, atvykusių svečių, kilusių iš Antalieptės krašto – Zarasų rajono savivaldybės mero Nikolajaus Gusevo patarėjo Arvydo Veikšros ir tarybos nario Domijano Popovo sveikinimo žodžių festivalio dalyviams ir rengėjams, įteiktų atminimo dovanų, į sceną pakilo poetinio žodžio nešėjai. Gyvenanti Dusetose, tačiau kilusi iš Svydžių kaimo, esančio Antalieptės seniūnijoje, Elena Puodžiūtė – Antonova neblėstančią meilę tėviškei išsakė pačiais nuoširdžiausiais žodžiais. Jautrius ir elegiškus savo kūrybos eilėraščius iš knygos „Pasišviesdama meile skubu“ skaitė pati autorė, taip pat Leokadija Malcienė, Vincas Kibirkštis, Loreta Alaunienė. Po jų pasirodymo koncertavo Utenos kultūros centro akustinės gitaros ansamblis, vadovaujamas Rimanto Sinicos.

Ik pat aušros netilo šurmulys palapinių miestelyje. Kam pavyko pamiegoti, kam nelabai, tačiau ryte jau visi skubėjo į Antalieptės bažnyčioje vykusius tradicinius Porciunkulės atlaidus. Pasibaigus šv. Mišioms ir iškilmingai procesijai, po bažnyčios skliautais aidėjo poezija ir muzika. Pauliaus Širvio ir Antano Strazdelio eiles kraštiečiams skaitė aktorius Algirdas Latėnas. Visų širdis virpino Dusetų kultūros centro ansamblio „Svaja“ (vad .J. Kaškauskienė) moterų atliekamos dainos. Iš Zarasų atvykusios Adrijos Zavackaitės, kuriai akomponavo mama Dangira Zavackienė, su fleita sugroti muzikiniai kūriniai ypatingai skambėjo šventovės erdvėje. Daug gerų emocijų žiūrovams padovanojo Anykščių kultūros centro istorinių šokių kolektyvo „Baltoji pavana“ (vad. J. Uselienė) šokėjai.

Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia jau neatpažįstamai pasikeitusi, išgražėjusi, tačiau vargonai dar nesutvarkyti. Tam tikslui organizuotas aukcionas, kurio metu pinigai – 172 eurai, gauti pardavus tautodailininkų P. Savicko, A. Barzdienės, D. Žilėnienės, G. Gudelienės, Z.Striškos, I.Eitminavičienės, L.Kriukienės kūrinius, bus pridėti prie lėšų, renkamų vargonų restauracijai.

Na, ir koks Antalieptės kaimo festivalis be garsiausio ir originaliausio šaltvyšnių valgymo čempionato?! Tiek šeštadienį, tiek sekmadienį norinčių jame išbandyti savo galimybes netrūko. Varžyboms teisėjavo ilgametis šio čempionato teisėjas Vytautas Čypas. Greitai, tačiau estetiškai ir tvarkingai dubenėlį šaltvyšnių ir keletą bulvių sukirto Ernestas Domkus, atvykęs net iš Kauno. Jam ir atiteko prizas – vakarienė su malūnininkų šeima Šlyninkos vandens malūne.

Šių metų festivalis Antalieptėje kaip niekad pasižymėjo įvairiomis naujovėmis. Liko dar nepaminėta viena pagrindinė iš jų – poilsio bei relaksacijos zona buvo įkurta vienuolyno tvenkinio teritorijoje, puikiai sutvarkytoje, išvalytoje nuo šabakštynų, idealiai tinkančioje įvairiausiems renginiams.

Organizatoriai dėkoja aktyviausiems jaunimo atstovams, nestokojusiems šaunių idėjų ir entuziazmo, negailėjusiems savo laiko rengiantis festivaliui ir jo metu: Karoliui Sinicai, Eitvydui Vanagui, Dovydui Alaunei ir Austėjai Raugaitei.

Nuoširdi padėka festivalio rėmėjams: LKSK Nemunui, Zarasų rajono savivaldybei, Dusetų kultūros centrui dailės galerijai, „Lieptų kaimui“, Antalieptės parapijos pastoracinei tarybai, Purvynės ir Naršėnų kaimų bei Guntulių kaimo bendruomenėms.

Šventės pagrindiniai organizatoriai: Antalieptės seniūnija ir parapija, vietinės bendruomenės ir kultūros įstaigos.

Vilija Visockienė