ANTALIEPTĖ

Antalieptės parko teritorijoje sukurta erdvė aktyviam laisvalaikiui. Antalieptės kaimo bendruomenė įgyvendino projektą “Sportuojanti ir aktyvi Antalieptė”, finansuotą Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministerijos. Projekto metu buvo sutvarkyta vieša erdvė pašalinant kelmus, krūmus ir sulyginant žemę, – įrengiant veją. Sutvarkytoje teritorijoje buvo pasodinti parko medžiai – kaip būdinga Antalieptei – liepos. Tarp pasodintų medžių įrengti net 9 nauji lauko treniruokliai ir lauko žaidimų stalas, skirtas žaisti šachmatais arba šaškėmis. Prie projekto sėkmingo įgyvendinimo prisidėjo Antalieptės seniūnija ir Inovatorių slėnis. Sutvarkyta teritorija kviečia visus norinčius aktyviai naudotis nauja infrastruktūra ir gerinti savo fizinį aktyvumą. Prie projekto pridėtinės vertės mokesčio PVM padengimo prisidėjo Zarasų rajono savivaldybės administracija.

Viešoji įstaiga Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras, bendradarbiaudamas su asociacija Zarasų jaunimo vandens sporto klubu, rengia turistinį – pažintinį maršrutą po daugeliui dar neatrastą Antalieptės marių vandens telkinį.

Antalieptės marios –  įspūdingo grožio dirbtinis, turintis daugiausiai salų ir salelių  ir giliausias vandens telkinys Lietuvoje, o pagal dydį  nusileidžia tik Kauno marioms. Čia yra net 75 salos, o giliausia vieta siekia 46 metrus. Antalieptės marios suformuotos 1959 metais patvenkus Šventosios upę, čia pastačius Antalieptės hidroelektrinę. Tai veikiantis  Istorijos ir technikos paveldo paminklas ir trečioji pagal instaliuotą elektros galią vandens jėgainė Lietuvoje.

Atsiradus Antalieptės marios, čia buvo užlieti net 26 ežerai, kurių baltiški hidronimai galėtų atgimti naujai kuriamų Zarasų krašto įmonių pavadinimuose. Tai Dusetas, Diegis, Jūžintas,  Uolys, Abisavas, Zazubras, Salakas, Armelis, Skrindelis, Liminas, Limenis, Liminėlis, Grabelis, Kaušys, Aikuotas, Demenas, Sniegiškis, Galminių ežeras, Dubužis, Lydekis, Kanapelkis ir 5 neįvardinti mažesni ežerėliai.

Keliaujant 160 kilometrų kranto linija, galima pažinti ne tik nuostabią šio krašto gamtą ir jo kraštovaizdį, bet ir pamatyti senovės baltų palikimą: Antalieptės marių krantuose rasite pažintinius gamtos ir istorijos pažintinius takus,  piliakalnius, pilkapius, alkakalnius… Keliaujant Antalieptės mariomis nesunku pasiekti ir susipažinti su čia esančiais kultūros paveldo objektais: garsiąja Salako bažnyčia, Antalieptės vienuolynu, kt.  Daug žinių ir įspūdžių patirsite apsilankę Tiltiškių vandens malūne-radijų muziejuje, Gražutės regioninio parko lankytojų centre ir čia esančiame V. Žilinskienės ,,Jūrų muziejuje“.

Vienas dar neatrastų šio Antalieptės marių istorijos dalių, kurie gali būti įdomus turistams ir tyrinėtojams, tai vietos gyventojų, dažniausiai sentikių,  gyvenimai ir likimai, apie kuriuos pasakoja nuskendę Antalieptės mariose Polivarko cerkvės likučiai, kaimo gatvės, gyvenamųjų pastatų likučiai, net kelios kapinės…. Visa tai lengvai randama marių dugne, tyrinėjant senuosius žemėlapius.   Antalieptės marios –  dar neatrasta vieta povandeninio sporto mėgėjams, krašto istorijos mėgėjams ir tyrinėtojams.

Istorija irgi mena įdomius dalykus. Senoji Polivarko kaimo cerkvė stovi … Zarasų mieste. Tiksliau, jos dalis, nes dabartinė sentikių cerkvė pastatyta ir pašventinta 1992 m. pabaigoje, iš Polivarko perkėlus medinę cerkvę ir ją apmūrijus plytomis. Įdomu tai, kad statant šią cerkvę, kita   medienos dalis buvo panaudota iš nugriautos Rudėnų kaimo cerkvės Suvieko seniūnijoje. Sentikių atsikėlimą į Polivarko kaimą mena ir Degučių metraštis.

Turtinga krašto istorija, gamta ir kultūros paveldas inicijuoja parengti Antalieptės marių turistinį maršrutą, apimantį visas šio krašto įdomias vietas ir vietos turistines paslaugas. Čia yra ką veikti nardytojams, keliautojams ir poilsiautojams.  Maršrutas  bus pristatytas jau šių metų pabaigoje.       Tad planuojantys kitų metų savo poilsines keliones, nepamirškite įtraukti į savo planus ir aplankyti nuostabaus grožio, vandens ir žvejybos rojų, turintį unikalią istoriją kraštą – Antalieptės marių telkinį.

Turistinio maršruto sukūrimą finansuoja Zarasų rajono savivaldybės administracija.

šaltinis https://www.visitzarasai.lt/lt/naujienos/kuriamas-antalieptes-mariu-turistinis-marsrutas?fbclid=IwAR3XPemGaJkJof0aqNe_Hp7GYLD3gFP87LG_lyAD1RNqefxbc7K-GVBqwkY

Šeštadienį Antalieptėje vykęs XV Aukštaitijos bendruomenių sąskrydis „Laiko lieptai“ subūrė aktyvius savo kaimų, miestelių tradicijų puoselėtojus, renginių bei įvairių veiklų iniciatorius iš Zarasų, Utenos, Ignalinos rajonų. Keliolika bendruomenių dalyvavo bendroje eisenoje miestelio, garsaus savo vienuolynu, lieptais bei techniko paveldu gatvėmis, problemas ir pasiekimus aptarė konferencijoje, pristatė savo veiklas, o komisiją bandė palenkti savo pusėn kviesdami degustuoti išradingai pateiktų autentiškų patiekalų. Renginyje vyko daug sporto varžybų, koncertavo liaudiško muzikos atlikėjai.

Svarbiausias renginio akcentas – „Gerumo Paukštės“ perdavimas geriausiai bendruomenei, kaip paskatinimas tęsti pradėtus darbus. Antalieptiškiai, perduodami simbolinį apdovanojimą, apgailestavo, kad „tik per gaidžio žingsnį“ be jo šiemet liko Dusetų bendruomenė, o „Gerumo Paukštė“ buvo įteikta aktyviai Vajasiškio (Zarasų r.) bendruomenei, kurios pirmininkė – Genovaitė Sarokina. Atsiimdamos įpareigojantį apdovanojimą Vajasiškio bendruomenės narės juokavo, kad dabar „Gerumo Paukštė“ pažers ne tik renginių, bet ir margintų kiaušinių.

Vajasiškio bendruomenė įkurta 2007 metais, ji puoselėja senuosius amatus ir vertybes, o įkūrusi teminį Senolių kaimą, stebina ne tik lietuvius, bet ir gausiai čia besilankančius užsienio šalių turistus.

„Utenos apskrities žinių“ informacija, Kristinos Sakaitės nuotraukos

<…>

Plačiau apie renginį  skaitykite „Utenos apskrities žiniose“.

Jolita Umbrasienė

Aukštaitijos bendruomenių sąskrydžio atsiradimo istorija. 

Apsilankius JAV, ten pasimokius (1998-1999) man kilo mintis, kad Utenos kraštas ir jo žmonės niekuo neblogesni, negu kitų kraštų, kad galėtų normaliai gyventi. Tam tikslui reikėjo bendraminčių ir organizacijos, kuri galėtų veikti. Bendraminčių komandą subūrėm ir 2002 m. liepos mėnesį įsteigėme VšĮ Utenos regiono bendruomenės fondą (URBF). Sukūrėm šios organizacijos strateginį planą, pagal kurį siekėm įgyvendinti viziją, misiją ir tikslus.

Vykdydamas savo misiją, fondas sutelkė draugėn ir aktyvino Utenos krašto bendruomenę, skatino užimtumą ir padėjo įvairioms žmonių grupėms identifikuoti bei spręsti iškilusias problemas. 2002 m. buvo surengtas pirmasis Utenos krašto bendruomenės forumas, sukvietęs draugėn per 400 žmonių iš įvairių socialinių grupių.

Forumo metu buvo labai rimtai dirbama identifikuojant visuomenės problemas ir ieškant jų sprendimo būdų. Jas identifikavus buvo nuspręsta imtis naujų veiklų tokių, kurias šiandien žinome kaip tradicines. Tai: Advento vakaras „Adventas- metas daryti gerus darbus“, gerumo akcija „Kiškio lauktuvės“, laikraščio „Trečias kampas“ leidyba, jaunimo muzikos festivalis „Tavo laikas“ ir kt. Vienas iš jų yra Aukštaitijos bendruomenių sąskrydis. Jis rengiamas nuo 2004 metų: