Mažiausias Lietuvos miestas Dusetos – Dievo užantis be nuobodulio

2016-09-27 at 09:38

dusetose-54f5c5af31ab0
Dusetose liko vos daugiau nei 600 gyventojų, tačiau senąja rajono centro dvasia gyvenantis miestelis klesti. Jis garsus toli gražu ne tik Sartų žirgų lenktynėmis, bet ir savo stipriomis dailės pedagogikos tradicijomis, žmonų nešimo ir vėžių valgymo čempionatais. Šiemet čia užsimota surengti parasparnių varžybas. Ko dar prisigalvos dusetiškiai?

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/maziausias-lietuvos-miestas-dusetos-dievo-uzantis-be-nuobodulio-56-488622#.V-k5Cmroq6d.facebook

Nepamirškime to.

2016-08-27 at 10:22

Rugpjūčio 26 d. Krakynės miške (Degučių seniūnija, Zarasų rajonas) pagerbėme prieš 75-ius metus sušaudytų mūsų kraštiečių žydų iš Zarasų, Salako, Dusetų, Antalieptės ir Turmanto miestelių (štetlų) atminimą. Pagal užrašą žudynių vietoje pastatytame paminkle čia buvo sušaudyti 8000 žydų, pagal Karlo Jėgerio raportą – 2569. Siaubingas ir skaudus Zarasų krašto istorijos puslapis. Nepamirškime to.

1

3 2

Antalieptėje pradėtas kurti naujas Energetikos muziejus

2016-07-14 at 13:48

Antalieptėje pradėtas kurti naujas Energetikos muziejus. 2016 m. birželio mėn. pabaigoje miestelyje savaitę dirbo Jaunųjų energetikų klubą atstovaujanti studentų grupelė. Juos globojo Antalieptės kaimo bendruomenė, kuri ne tik gamino studentams pietus, bet ir teikė visokeriopą pagalbą, Nacionalinis socialinės integracijos institutas, suteikęs galimybę apsigyvendinti vienuolyne, daugiafunkcinio pastato salė jiems buvo kūrybos erdve, o biblioteka teikė viešas interneto prieig…os paslaugas. Jaunuoliai labai džiaugėsi puikiomis darbo ir gyvenimo sąlygomis, bet džiaugsmą kiek aptemdė sunkumai, kuriuos reikės įveikti. A. Žilėno knygelėje apie pirmąjį Energetikos muziejų Tiltiškių malūne (Salako seniūnija, Zarasų rajonas) buvo rašoma, kad jame yra apie 2000 eksponatų. Prieš penkis metus jį uždarius, į Zarasų krašto muziejaus saugyklas perduota per 700 eksponatų, bet ne visi susiję su energetika bei jos istorija. Iš Zarasų krašto muziejaus saugyklų studentai atsirinko 80 eksponatų ir persifotografavo daugiau negu 100.

1 2 3 4

Antalieptė ir jos legendos

2016-05-13 at 11:23

Dokumentinis filmas. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentų antrojo kurso praktikos rezultatas.

 

ANTALIEPTĖS HIDROELEKTRINĖ

2011-08-24 at 11:42
ANTALIEPTĖS HIDROELEKTRINĖ
architektūrinis/inžinerinis kultūros paveldo objektas

300px-Antalieptės_hidroelektrinė atsisiųsti

 

Adresas
Antalieptės mstl., Zarasų r. | vieta žemėlapyje 
  Prieš apsilankymą būtina susitarti telefonu iš anksto.

 

Prieškario Lietuvoje, kai sparčiai plėtėsi šalies ūkis, kilo gyvenimo lygis, didėjo ir elektros energijos poreikis. Jau 1932 m. buvo galvojama, kaip racionaliau panaudoti vietinius energijos išteklius, tarp jų – vandens energiją. Detaliau nagrinėti šiuos klausimus ėmėsi 1936 m. įsteigtas Lietuvos energijos komitetas. Profesoriui S. Kolupailai vadovaujant buvo sudaromas pirmasis Lietuvos vandens jėgainių kadastras, ieškomos ir tikrinamos vandens jėgainių statybos vietos.

1937 m. S. Kolupaila ir K. Pakštas atvyko į Antalieptę, apžiūrėjo jos apylinkes ir garsiąją Šventosios rėvą, kur upės nuolydis 5 km ruože yra 25 metrai. Įsitikinta, kad čia yra galimybė pagal to meto sąlygas pastatyti didesnės galios hidroelektrinę. Todėl dar tais pačiais metais jie pasirūpino, kad Šventojoje ties Antaliepte būtų įrengta vandens matavimo stotis upės nuotėkiui stebėti.

1939 m. komitetas patikslino anksčiau paruoštas elektrifikavimo gaires ir parengė Lietuvos 1939 – 1940 m. elektrifikavimo planą, pagal kurį 1943 m. turėjo būti parengtas 2000 kw galios Antalieptės HE projektas, o 1944 – 1945 m. pastatyta jėgainė.

Antrasis pasaulinis karas visus šiuos planus sugriovė. Garsieji hidrologai profesoriai S. Kolupaila ir K. Pakštas 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau – į JAV.

Pokario metais tų mokslininkų idėjos, ekonominiai ir matematiniai skaičiavimai buvo realizuoti. Palankų šio klausimo sprendimą lėmė ir tai, kad tuometinėje energetikos valdyboje vadovaujantį darbą dirbo kraštietis Antanas Gruodis, kuris Antalieptės HE rūpinosi nuo 1945 m. iki mirties 1978 m.

Vykdant SSSR vystymo 1951 – 1955 m. penkmečio planą 1952 m. pabaigoje Ministrų Tarybos nutarimu buvo numatyta 1953-1955 m. pastatyti Lietuvoje žemės ūkio elektrifikavimo Antalieptės HE. Statybai jokios techninės dokumentacijos dar nebuvo. Paruošiamieji statybos darbai dar be techninės dokumentacijos pradėti 1954 m.

Ir sovietmečiu, statant visuomeninės paskirties objektus, reikėjo paruošti projektinę techninę dokumentaciją, suderinti su įvairiomis žinybomis – tik tuomet buvo galima tikėtis finansavimo. To meto Antalieptės HE statyba buvo išimtis: aukščiausioji valdžia pirmiausia davė leidimą, bet projektavimo darbai, kurių apimtis buvo didelė, turėjo būti atlikti, nes tokio tipo statinių Lietuvoje ir Baltijos šalyse dar nebuvo. Kalnų tipo hidroeletrinės statybos patirties mokytasi Gruzijoje ir Armėnijoje.

Pradėjus statyti pagrindinį jėgainės pastatą, pasirodė, kad projektas netinkamas. Vėliau paaiškėjo, kad nesėkmės kaltininkai yra geologai. Turėdami tik rankinius grąžtus jie gruntą tyrė tik 16 metrų gylyje. Teko tyrimus daryti iki 40 metrų gylio. Geologinei tarnybai buvo nelengva: Rytų Lietuvos paviršutiniai žemės klodai pagal mechaninę sudėtį labai įvairūs, dar didesnis „margumas“ gilesniuose sluoksniuose.

Projektavimo darbai vyko apie 11 metų. Buvo tikslinama, skaičiuojama, perskaičiuojama. Jeigu pradinė hidroelektrinės sąmatinė vertė buvo apie 20 mln. rublių, tai statybai užsitęsus siekė beveik 26,6 mln. Antalieptės HE statyba baigta 1961 m.Pastačius šią hidroelektrinę, susidarė jos užtvanka. Vanduo užliejo 800 ha plotą ir sujungė net 27 ežerus. Ši užtvanka dabar vadinama Antalieptės mariomis.