2017 m. sausio 6-ąją Antalieptės biblioteką aplankė Trys karaliai

2017-01-07 at 10:33

2017 m. sausio 6-ąją Antalieptės biblioteką aplankė Trys karaliai. Išminčiai atnešė ne tik tradicines dovanas – mirą, smilkalus ir auksą, bet ir penkias naujas 2016 metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas vaikams. Bibliotekoje laukusiems vaikams pristatyti: Jurgos Baltrukonytės „Filmukai“ (iliustravo Algis Kriščiūnas, Alma littera, 2016), Aido Jurašiaus „Akmenukų pasakos“ (iliustravo Jurga Šarmavičiūtė, Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2015), Nadios Kovaliovos „Meškis ir Žąsis“ (iliustravo autorė, Nieko rimto, 2015), Gendručio Morkūno apsakymai „Traškančios žvaigždės“ (iliustravo Marius Zavadskis, VšĮ Aštuntoji diena, 2015) ir Selemono Paltanavičiaus pasaka „Maži ežiuko sapnai“ (iliustravo Lina Eitmanytė-Valužienė, Nieko rimto, 2015). Vaikams įteiktuose skaitytojų pasuose kiekvienas iš jų perskaitęs šio penketuko knygą galės ją įvertinti širdele, o vasario 14-ąją, Šv. Valentino dieną, paskelbsime mylimiausią Antalieptės vaikų knygą – daugiausiai skaitytojų širdelių surinkusią pretendentę. Noriu paskatinti vaikus perskaityti visas penkias knygas, nes tokių skaitytojų laukia džiugi išvyka į Zarasų rajono savivaldybės viešąją biblioteką.

Kviečiu ir suaugusius skaitytojus aktyviai įsijungti į Metų knygos rinkimus. Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galite balsuoti interneto svetainėse http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir www.lrt.lt; elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 413 kab., LT-01504 Vilnius.

Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario mėnesį.

15800383_822346051239936_5126573789535821607_o 15874950_822346237906584_6086405999105346656_o

Olga Raugienė,
Antalieptės bibliotekos bibliotekininkė

Antalieptėje vyko bendrystės bei dalinimosi šventė

2016-12-17 at 08:51

15440436_719224288241877_7205702369765389372_o 15540736_719224491575190_1564605990328495868_o 15542299_719224128241893_5785192543438065365_n2016 m. gruodžio 16 d. Antalieptėje vyko bendrystės bei dalinimosi šventė, kurioje įžiebta Kalėdų eglutė, ragauta gardi su meile išvirta Advento sriuba, skambėjo liaudiška muzika, kviesta pasigaminti Kalėdų žaisliuką ir išbandyti laimę loterijoje, pasidžiaugta aktyviausiais antalieptiškiais.

Palydint besibaigiančius Bibliotekų metus Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos padėkos raštai už Antalieptės filiale surengtas autorines darbų parodas buvo įteikti Pranciškui ir Rūtai Savickams, Virginijai Kiliuvienei, Monikai Krogelevičienei, Astai Barzdienei, Albinui Malakauskui ir Zenonui Striškai. Nuoširdžiai padėkota ir aktyviausiems: už daugiausiai perskaitytų knygų ir periodikos medaliai „Antalieptė“ buvo įteikti bibliotekos skaitytojams Stanislavai Makauskienei, Romualdui Samanavičiui, Linai Petruškevičiūtei, Kristinai Kulikauskaitei, Deimantei Sinicaitei, Gabijai Mozuraitytei, Alfredai Vidrickienei ir Daniui Ylai, o dovanėlės – aktyviausiems renginių dalyviams Danutei Rubliauskienei, Marytei Šagauskienei, Loretai Alaunienei, Daliai Laurinavičienei, Daliai Rusakevičienei, Valerijai Gražinai Venclovienei, Stanislavai Benediktai Kupinskienei ir Marytei Misiūnaitei.

Vykusios šventės bendrystės ir dalijimosi idėjai neliko abejingi kraštietis Almantas Raščiauskas ir Leonora Bukauskienė, atsiuntę sveikinimus ir saldžias dovanas, antalieptiškė Rasuolė Puodžiūnienė su sūnumi atnešę didžiulį krepšį saldainių, bibliotekininkėms įteikęs savo kūrybos darbą medžio drožėjas Pranciškus Savickas ir kunigui kan. Stanislovui Krumpliauskui padovanojęs sukurtą darbelį iš karoliukų Albinas Malakauskas. O kiek žmonių dalyvavo ruošiant Advento sriubą: kas žuvies parūpino, kas daržovių, todėl Irinai Steponėnienei ir jos talkininkėms Aušrai Kastanauskienei bei Sandrai Kiliuvienei darbo tikrai nestigo! Smagiai muzikavo antlieptiškių kapela „Un tą lieptą“ (vadovė Loreta Alaunienė), o šventėje apsilankiusi dosnioji Snieguolė pamalonino visus joje dalyvaujančius vaikus.

Smagu, kad neapsiribota švente daugiafunkcinio centro kieme ir Antalieptės bei Naršėnų-Purvynės kaimų bendruomenių atstovai aplankys negalėjusius dalyvauti šventėje savo kaimynus ir bendruomenių narius.

Šventės rėmėjai: klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, Antalieptės bei Pyrvynės ir Naršėnų kaimų bendruomenės.

Šventės organizatoriai: Antalieptės seniūnija ir jos kultūros įstaigos.

Šventė įgyvendinta vykdant projektą ,,Antalieptės kaimo bendruomenės stiprinimas ir įgalinimas atlikti būtiniausias bendruomenės veiklas“ (projekto vadovas Arūnas Survila). Projektą finansavo Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įgyvendinant projektą aktyviai dalyvavo Antalieptės bendruomenės pirmininkė Austėja Raugaitė ir dešimt už atsiras veiklas atsakingų bendruomenės narių.

Iš  https://www.facebook.com/pg/zarasusavivaldybe/photos/?tab=album&album_id=719222994908673

„Knygų kalėdos“

2016-12-09 at 09:13
untitledMaloniai kviečiame apsilankyti Zarasų viešosios bibliotekos ir padalinių organizuojamuose kalėdiniuose renginiuose. Šiuo laikotarpiu organizuojami renginiai skatina bendrauti ir dalytis ta knyga, kuri kažkuriam skaitytojui parodys naujus kelius, atvers gražesnius horizontus.
Akcija „Knygų kalėdos“ šiais metais vyksta lapkričio 14 – sausio 6 dienomis. Dovanokime knygas, kurios keičia gyvenimą!
2017  m. sausio 6 d. 11 val. Antalieptės bibliotekoje vyks baigiamasis „Knygų Kalėdos“  ir įvadinis „Metų knygos rinkimai“ renginys  „Trys Karaliai“. Atvykę į  renginį  jie pristatys naujas knygas ir supažindins su „Metų knygos rinkimo“ taisyklėmis. Biblioteka supažindins su akcijos „Knygų Kalėdos“ rezultatais.
informacija iš http://www.zarasai.lt/naujiena_bendraukime-kalediniai-naujametiniai-renginiai-ir-knygu-kaledos-zarasu-viesojoje-bibliotekoje-ir-padaliniuose_7227

Loretą Alaunienę Antalieptės bendruomenė sveikina su gražia sukaktimi.

2016-12-01 at 08:20

15326330_1256351961104518_8786675555146944598_nKas nepažįstate – susipažinkite: Loreta Alaunienė iš Antalieptės. Kas pažįstate – nepamirškite pasveikinti jos su gimtadieniu. Antalieptės bendruomenė sveikina ją su gražia sukaktimi, kurią ji švenčia gruodžio 1-ąją, ir ta proga vienuolika gal būt ir pačiai Loretai netikėtų klausimų…

– Užaugote Antalieptėje, čia sukūrėte šeimą, su vyru auginate vaikus. Apie tokias šeimas sakoma: ,,Gražiai gyvena“. Bet kad viskas gyvenime taip gražiai klostytųsi, reikėjo mokytis. Kas tas gyvenimo mokytojas, pas kurį išmokote daugiausiai?

L. A.: – Pirmoji ir svarbiausia gyvenimo mokytoja – mano mama. Tai ji padėjo suformuoti mano gyvenimo vertybes, požiūrį į darbą, žmogų, šeimą. Ačiū, mama! Turėjau nemažai ir patarėjų: vieni buvo nuoširdūs ir teisingi, kiti tik ,,sudrumstė vandenį“. Aš dėkoju ir jiems – gavau labai gerų ir veiksmingų pamokų. O štai atėjus brandai supratau ne vienos kartos krimsto mokslo tiesą, kad pats gyvenimas ir yra tas tikrasis mokytojas. Manau, kad gražiai nugyventum tau atmatuotą laiką reikia tiek nedaug: trupučio meilės, paramos, atjautos, pagarbos ir dar šio bei to…O svarbiausia reikia norėti pačiam gražiai gyventi. Štai tokia mano filosofija!

– Jūs jau daugiau kaip dvidešimt metų dirbate kultūrinį darbą gimtojoje Antalieptėje. Dažnai apie kultūrininkus sako, kad „šokti ir dainuoti“ yra paprasta. Manau, sutiksite, kad šiame darbe reikia ir šeimos palaikymo, ir meno mėgėjų kolektyvų narių, su kuriais dirbate, supratimo. Bet tik šia kultūros veikla neapsirojate. Esate puikaus balso savininkė, bažnyčios vargoninė ir jos choro vadovė. Kaip rinkotės profesiją ir kodėl nutarėte tapti liaudies muzikos kolektyvų vadove?

L. A.: – Taip, jūs visiškai teisi. Kaip ir kiekviename darbe, o ypatingai šiame, yra labai svarbus šeimos faktorius: jos palaikymas, supratingumas ir atlaidumas, o neretai ir konkreti pagalba. O kur jos nereikia? Su meno kolektyvų nariais per šitiek metų taip esame susigyvenę, kad pažįstame vieni kitus ,,kaip nuluptus“. Aš labai džiaugiuosi susigyvenimu su jais ir vertinu bendrą mūsų darbą. Tiksliau ne darbą, o kūrybą!

Pasirinkti profesiją nebuvo sunku. Dainuoti mėgau nuo mažų dienų, todėl atėjus apsisprendimo laikui jau buvo aišku, kad profesinę veiklą susiesiu su muzika. Dėl vargonavimo bažnyčioje ir vadovavimo liaudiškos muzikos kolektyvams irgi nieko naujo nepasakysiu – susidėliojo viskas taip, kaip ir turėjo susidėlioti! Nuoširdžiai tuo džiaugiuosi, nes tai ką moku turiu kam perduoti, pasidalinti ir kartu su kitais per dainą ir giesmę skleisti gėrį bei grožį.

– Grojate ne vienu muzikiniu instrumentu ir tikiuosi papasakosite kokiais. Bet ar yra dar toks, su kuriuo norėtume išmokti muzikuoti?

L. A.: – Dažniausiai groju pianinu ir vargonais. Mažiau kanklėmis, armonika ir dūdele. Akordeonu grojau tik kai studijavau Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale. Dabar labiausiai norėčiau išmokti groti gitara ir griežti smuiku.

– Ne kartą nuskambėjo žodis ,,šeima“. Jūsų idealios šeimos vizija ir ar pavyko Jums prie šio idealo priartėti, o gal ir pasiekti?

L. A.: – Šeimos vizija pas mane labai žemiška: prie pusryčių, pietų ar vakarienės stalo susėdame kartu ir aptariame dienos planus bei pasidalijame padarytų darbų džiaugsmu, naujienomis. Visi esame labai sąžiningi vieni kitų atžvilgiu, todėl šeimoje taika, ramybė, pagarba ir meilė. Ši vizija ir yra mano siekiamybė, kuri, tikiu, kada nors bus įgyvendinta.

– Retas pažįstantis Jus patikės, kad esate nesėkmingas ir nelaimingas žmogus. Todėl žiūrėdama į Jus, labai mielą ir šiltą žmogų, leisiu sau pasmalsauti ar turite asmeninį savosios sėkmės ir laimės receptą? Papasakokite apie jį.

L. A.: – Receptą? Taip, turiu! Jį pavadinčiau ,,Per gyvenimą su daina“. O mokant daug dainų – tai visai nesunku. Juk kiekvienai nuotaikai ar emociniam proveržiui galima rasti dainos atitikmenį. Kam pykti ir nervuotis, jeigu gali dainuoti!

Bandydama atsakyti rimčiau štai ką pasakysiu: gerbiu didelių tikslų, siekių ir sumanymų turinčius žmones. Aš gi jau seniai žinau, kad mano gyvenime nebus didelių tikslų, bet bus daug daug mažų darbų. Jie visada ir bus mano sėkme bei laime.

– Grįžkime į praeitį. Į ką Jūs tikėjote ankstyvaisiais savo darbinės veiklos metais ar net vaikystėje? Aš čia ne apie ekrano žvaigždes ir Kalėdų senelį. Kas Jums teikia jėgų ir įkvėpimo iki šiol?

L. A.: – Tikėjau ir tikiu žmonių gerumu, jų nuoširdumu ir tuo, kad nėra nieko neįmanomo. Svarbiausia, labai norėti, gerokai pasistengti ir tikėti. Tam jėgų suteikia noras kurti, daryti žmonėms gerą, džiaugsmas nuveiktais darbais ir išsakyti nuoširdūs žodžiai.

– Ar turite devizą, kredo arba vidinį himną?

L. A.: – Visada laikausi principo: jeigu negali pakeisti situacijos – keisk požiūrį į ją.

– Ką pasiūlytumėte kiekvienam pabandyti padaryti arba pasiekti?

L. A.: – Padarykite tai, ką labai norite, apie ką seniai svajojate, tačiau iki šiol neišdrįsote.

-Į kokį klausimą Jūs norėtumėte atsakyti, bet jo iki šiol niekas neuždavė?

L.A.: – Būsiu atvira – nežinau…Interviu duodu pirmą kartą, todėl kai jis bus koks dešimtas – bus ir atsakymas!

– Jeigu būtų galimybė grįžti kad ir dešimčia metų atgal – ar keistumėte kažką savo gyvenime ir kodėl?

L. A.: – Nekeisčiau nieko! Juk viskas susiklostė ir klostosi toliau kaip to norėjau: gyvenu kaime, turiu nuosavus namus, mėgstamą darbą ir gražią šeimą. Esu sveika, šalia manęs geri ir nuoširdūs žmonės.

O kam keisti? Žiūrėk tik vienas ,,pataisymas“ ir viskas gali apsisukti 180 laipsnių kampu…O aš to nenoriu.

– Ir pabaigai prisiminkime gerai žinomą pasaką…Jeigu pagautumėte auksinę žuvelę kokius tris norus paprašytumėte ją išpildyti?

L. A.: – Sveikatos artimiausiems žmonėms, nesibaigiančios meilės ir kuo didesnio pinigų maišo (pageidautina stambiomis kupiūromis)!

Pasinaudosiu galimybe ir palinkėsiu visiems mane žinantiems ir nežinantiems: gražaus, prasmingo bei šviesaus Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laukimo!

– Ačiū už pokalbį.

Kalbino Anastazija Altarė.

 

Henriko Jasiūno vardo Lietuvos matematikų muziejus

2016-11-24 at 21:05

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete nuo 1983 m. veikia Lietuvos matematikų muziejus. Jo steigėju bei puoselėtoju buvo Gaspariškių kaime (Antalieptės seniūnija) gimęs mūsų kraštietis, šio universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Henrikas Jasiūnas.

Lietuvos matematikų draugijos valdybai pasiūlius, o Matematikos ir informatikos fakulteto Tarybai pritarus, garsaus kraštiečio atminimas įamžintas Lietuvos matematikų muziejui suteikus Henriko Jasiūno vardą ir pavadinant jį ,,Henriko Jasiūno vardo Lietuvos matematikų muziejumi“.

Esame dėkingi visiems, kurie inicijavo ir pritarė šiam sprendimui. Mūsų rajono bendruomenei tai paskata atsakingai pasirengti artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir prasmingais darbais įamžinti iškilių zarasiškių vardus bei rajonui ir Lietuvai svarbius įvykius.

Henrikas Jasiūnas gimė 1925 m. rugsėjo 5 d. 1944-1945 m. dirbo Zarasų apskrities Šniukštų pradinės mokyklos vedėju, 1945-1950 m. – Zarasų apskrities švietimo skyriaus mokyklų inspektoriumi. 1950–1952 m. Klaipėdos mokytojų institute studijavo matematiką, po to tęsė studijas Vilniaus universitete.

Daugiau nei šešiasdešimt Henriko Jasiūno gyvenimo metų glaudžiai susiję su Vilniaus universitetu. Jau studijų metais pradėjo dirbti Bendrosios matematikos katedros laborantu, asistentu, nuo 1960 m. Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vyresniuoju dėstytoju, docentu. Penkiolika metų ėjo Matematikos ir informatikos fakulteto prodekano pareigas. Mirė 2015 m. rugpjūčio 9 d.

Zarasų rajono savivaldybės administracija nuotrauka.
informacija iš https://www.facebook.com/zarasusavivaldybe/?hc_ref=NEWSFEED&fref=nf