Vasario 3 d. prisimenant dr. Mečislovą Reinį

2017-02-04 at 21:24

2017-aisiais Lietuva įžengė į savo valstybingumo šimtmečio paminėjimo laikotarpį. Ta proga noriu priminti 1884 m. vasario 3 d. Madagaskaro vienkiemyje (Antalieptės seniūnijoje) gimusį Dievo tarną, kankinį, arkivyskupą, ištikimą Bažnyčios ir tautos sūnų, profesorių, užsienio reikalų ministrą, visuomenininką dr. Mečislovą Reinį. Minint jo 133-ąsias gimimo metines Antalieptės bibliotekoje dar viena ekspozicija papildyta paroda „Negęstanti atmintis“. Dr. Aldonos Vasiliauskienės dėka apie jį turime sukaupę daug publikuotų straipsnių ir rašytinio palikimo.

Noriu tikėti, kad 2017-2020 m. laikotarpiu mes prisiminsime ir įamžinsime savo kraštiečių valstybininkų, savanorių, Lietuvos gynėjų ir jos šiandienos kūrėjų atminimą. Linkiu, kad tai būtų ne tik transformuojami į jubiliejinius tradiciniai kasmetiniai renginiai, bet ir ypatingą išliekamąją vertę turinčios Lietuvos ir Zarasų rajono istoriją įamžinančios iniciatyvos. Prisiminkime kuo daugiau tų, kurie nepelnytai pamiršti, paskubėkime surasti ir užpildyti išplėštus savos istorijos lapus. Būkime ypatingai atsakingi ir nepaverskime valstybingumo idėjos vien šou, turistinių produktų sukūrimo ir pan. pasiūlymų savo bendruomenėms programa. Juk tai laikina ir kitame, naujajame Lietuvos šimtmetyje, tikrai pasimes…

M. Reinys – iškili Lietuvos asmenybė, kurios paslaptinga gelbstinti ranka mus, antalieptėnus, nuoširdžiai globoja. Jis studijavo Liuveno (Belgija) universiteto Filosofijos institute (1909–1914). Studijuodamas parašė disertaciją ir apgynęs ją gavo filosofijos daktaro laipsnį (1912 m.). Grįžęs į Lietuvą (1914 m.) plačiašakėje veikloje sėkmingai panaudojo gausų žinių bagažą bei Rytų ir Vakarų patirtį. Jis, vyresniosios generacijos atstovas, gebėjo atsirinkti svarbiausias, esmingiausias Rytų ir Vakarų idėjas, kad jas susintetintų ir nepataikaudamas nei vieniems, nei kitiems tinkamai panaudotų tėvynėje. Dirbo Vilniuje (1914–1922 m.), Kaune (1922–1926 m.), Vilkaviškyje ir Kaune (1926–1940 m.) ir vėl Vilniuje (1940–1947 m.). 1916-1922 m. buvo Vilniaus kunigų seminarijos profesorius, dėstė filosofiją ir sociologiją. 1925 m. Lietuvos Ministras Pirmininkas dr. Leonas Bistras į savo ministrų kabinetą įtraukė ir kun. dr. M. Reinį – jis buvo paskirtas užsienio reikalų ministru. Nors šias pareigas ėjo tik 7 mėnesius, suspėjo nemažai nuveikti: pradėjo tvarkyti itin painius Lietuvos ir Apaštalų Sosto santykius, rūpinosi Lietuvos Bažnytinės provincijos įkūrimu, abipuse atstovybe ir konkordatu tarp Vatikano ir Lietuvos Respublikos, jo pastangomis vyko pirmieji susitikimai su Sovietų Sąjungos atstovais, 1926 m. jis parengė pirmąjį Lietuvos ir SSRS nepuolimo sutarties projektą. 1947 m. buvo suimtas, o 1948 m. pradžioje nuvežtas į Vladimiro centralą (Rusija). Mirė 1953 m. lapkričio 8 d. Buvo užkastas bendrame kalinių kape senosiose Vladimiro miesto kapinėse. 1989 m. vasario 20 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad arkivyskupas M. Reinys yra reabilituotas. Įamžinant arkivyskupo atminimą vieną iš gatvių Antalieptėje pavadinta M. Reinio vardu, o Utenos rajone, Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje yra simbolinis jo kapas.

Olga Raugienė nuotrauka.
Olga Raugienė nuotrauka.
Olga Raugienė nuotrauka.
Olga Raugienė nuotrauka.
iš: https://www.facebook.com/olga.raugiene/posts/1355395861200127

Antalieptės parapijos pastoracinės tarybos posėdis

2017-01-15 at 17:55

2017 m. sausio 14 d. įvyko Antalieptės parapijos pastoracinės tarybos posėdis, kuriame aptarėme pernai nuveiktus darbus ir suplanavome naujus 2017-iesiems. Posėdyje nuspręsta, kad Švenčiausio sakramento adoracija, skirta Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui, vyks kasmet lapkričio 8-ąją – jo mirties dieną. Planuojame tvarkyti bažnyčios fasado defektus, jos rūsio ekspoziciją ir įgyvendinti kitus sumanymus.

Antalieptės bibliotekos aplinka susirinkusius įkvėpė kūrybiškumui, paskatino susidomėti teikiamomis paslaugomis ir turima religine literatūra – tad šis susitikimas buvo labai naudingas. Posėdžio dalyvius sudomino paroda ,,Negęstanti atmintis“, apie kurią daugiau galite sužinoti iš Antalieptės bibliotekos Faceboko 15936996_1334053236667723_6030124529904803606_o 16112994_1334053336667713_3054497470673355200_o 16113144_1334053493334364_45200995942037220_oFacebook https://www.facebook.com/olga.raugiene/posts/1334053983334315?pnref=story

Sakramento Adoracija „24 valandos Viešpačiui“

2016-11-05 at 23:10

14793859_669195519903038_995493015_n2016 m. lapkričio 7 – 8 d. Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje/koplyčioje Švenčiausio Sakramento Adoracija „24 valandos Viešpačiui“. Globėjas dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884-02-03 – 1953-11-08).

„Pasaulyje pilna baimės. Bet viena didžiausių baimių yra prarasti save, patikėti Viešpačiu, priimti Jo Evangeliją. Manome, kad ji apribos, supančios, įpareigos didžiausiems sunkumams. Šv. Jonas Paulius II kviečia nebijoti priimti Kristų, kuris pažįsta žmogų ir jo širdį. Jam rūpi kiekvieno iš mūsų gyvenimas ir ateitis, jis siūlo savo artumą ir supratingą gailestingumą“
+ Lionginas VIRBALAS SJ
(iš 2016 10 23 homilijos)

10.00 val. – Šv. Mišios. Švč. Sakramento išstatymas Adoracijai. Šv. Mišias aukos kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas.
11.15 val. – Gailestingumo jubiliejaus malda ir malda prašant malonių užtariant arkivyskupui M. Reiniui.

11.30 – 12:00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

12.00 – 13.00 val. – Gyvojo rožinio valanda.
13.00 – 13.30 val. – Malda už sergančius ir kenčiančius. Įrašo pagalba kun. Erastas Murauskas laidoje „Katechezė“ pristato spalio 28 dieną Bažnyčios minimus Šv. apaštalus ir kankinius Simoną ir Judą Tadą. Laidoje pristatomas Šv. Judas Tadas, kuris gerbiamas kaip nelaimingųjų, bet kokią viltį praradusių užtarėjas ir padėjėjas sprendžiant beviltiškus reikalus. Kaip Šv. Judo Tado užtarimas padeda sugrąžinti, sustiprinti žmogaus tikėjimą bei atgaivinti dvasią? Kaip šis šventasis pagelbsti gyvenime pasimetusiam žmogui surasti tikrąjį kelią, vedantį į laimingą Amžinybę? Laidoje apie pamaldumą į šventuosius, mūsų tarpininkus ir užtarėjus, kurie mus kviečia gyventi prisikėlimo po mirties viltimi.

13.30 – 15.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.
15.00 val.- Dievo gailestingumo valanda. Adoracijai (pagal Šv. Faustinos maldą. Dienoraštis, 356) ir kitos Šv. Faustinos maldos ir litanija.

16.00 – 17.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

17.00 val. – Kultūros darbuotojų valanda.

18.00 val. – Malda už jaunimą, studentus, moksleivius, mokinius, vaikus. Įrašas „Laida vaikams ir ne tik“.

19.00 – 20.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

20.00 val. – Šeimų bendruomenių valanda.

21.00 val. – Bendruomenių valanda.

22.00 – 23.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.
23.00 val. – Marijos radijo įrašas. Šlovinimo vakaras.
00.00 val. – Valanda su Marijos radiju: Vatikano ir Lietuvos himnai. Rožinis. Dievo žodis. Mintys.

1.00 – 1.30 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

1.30 – 2.15 val. – Ganytojo žodis. Vyskupo Kęstučio Kevalo paskaita „Dievo gailestingumas kviečia veikti“ įrašas iš spalio 29 d. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje prasidėjusios antrosios Slaugos ir pagalbos ligoniams mokymų programos ciklo „Gailestingai veik“ Mokymų tikslas suteikti slaugos ir pagalbos ligoniams reikalingų žinių bendruomenės nariams (43 min.) (2016-10-29 18,15 val.)

2.15 – 3.00 Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

3.00 val. – Dievo Gailestingumo vainikėlis ir litanija. Šv. Faustinos dienoraštis kartu su Marijos radiju.

3.30 – 4.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

4.00 – 4.30 val. – Dvasinė ekologija iš Marijos radijo laidos tema „Mylėkime ne tik darbais, bet ir žodžiais“ (2016-10-24)Laidą vedė dr. Bronė Gudaitytė (39 min.).

4.30 – 5.00 val. – Malda už kunigus ir pašaukimus.

5.00 – 5.30 val. – Aktualijos. Marijos radijo laidoje (įrašas) pristatoma Europos piliečių iniciatyva santuokai ir šeimai apsaugoti „Mama, tėtis ir vaikai“. Plačiau kalbama apie parašų rinkimą, kad Europos sąjungos teisėje santuokos ir šeimos sąvokos būtų apibrėžtos taip: santuoka yra vyro ir moters sąjunga, o šeima yra pagrįsta santuoka ir (arba) giminyste. Laidoje dalyvauja vyskupas Kęstutis Kėvalas, Laisvos visuomenės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė ir teisininkas Vygantas Malinauskas. Laidą veda žurnalistas Ridas Jasiulionis.

5.30 – 6.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

6.00 – 6.30 val. – Malda už netikinčius, skurstančius, vargdienius, ieškančius darbo.

6.30 – 7.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

7.00 – 8.00 val. – Valstybės vadovų, politikų, tarnautojų, darbuotojų laikas.

8.00 – 8.30 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

8.30 – 9.30val. – Ūkininkų ir žemdirbių valanda.

9.30 – 10.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.
10.00 val. – Palaiminimas Švenčiausiuoju Sakramentu. Šv. Mišios.
Telefonas pasiteirauti: 8 6241 9441.

Mečislovui Reiniui atminti

2016-11-02 at 22:06

Lietuvos ambasados Rusijoje iniciatyva senosiose Vladimiro miesto (Rusija) kapinėse, esančiose šalia „Vladimirskij Central“ kalėjimo, buvo surengtas simbolinis renovuoto paminklinio memorialo, skirto garsiai Antalieptės krašto ir Lietuvos asmenybei, tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministrui, arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884-1953) ir kitiems žinomiems lenkų, ukrainiečių, estų ir japonų politiniams kaliniams atminti atidengimas.

 

180px-Stamps_of_Lithuania,_2009-06

DELFI ŽINIOSDIENOS NAUJIENOSLIETUVOJE Vladimire pagerbtas tarpukario užsienio reikalų ministro M. Reinio atminimas (7) ELTA 2016 m. lapkričio 2 d. 18:44 Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas lapkričio 2 dieną lankėsi Vladimiro mieste, kur pagerbė tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministro, arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884-1953) atminimą. Vladimire pagerbtas tarpukario užsienio reikalų ministro M. Reinio atminimas© URM Lietuvos ambasados Rusijoje iniciatyva, senosiose Vladimiro miesto kapinėse, esančiose šalia „Vladimirskij Central“ kalėjimo buvo surengtas simbolinis renovuoto paminklinio memorialo, skirto M. Reiniui ir kitiems žinomiems lenkų, ukrainiečių, estų ir japonų politiniams kaliniams atminti, atidengimas. Atstovybės kvietimu, memorialo atidengimo ceremonijoje apsilankė gana gausus būrys vietos valdžios atstovų, miestelėnų bei užsienio diplomatų. Pasibaigus bendrai katalikų kunigo skaitomai maldai, įvyko politinių represijų aukų pagerbimo ceremonija – R. Motuzas kartu su Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir Japonijos ambasadų atstovais prie memorialo padėjo gėlių ir uždegė žvakeles. „Vladimirskij Central“ kalėjimas – vienas žymiausių Rusijos kalėjimų, kuriame Stalino represijų laikmečiu būdavo įkalinami politiniai kaliniai. Čia kalėjo ir mirė M. Reinys, vėliau palaidotas bendrame kape kapinių teritorijoje. Pokario metais šiame kalėjime taip pat kalėjo Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, Premjeras Antanas Merkys, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys bei kitos iškilios tarpukario Lietuvos asmenybės.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vladimire-pagerbtas-tarpukario-uzsienio-reikalu-ministro-m-reinio-atminimas.d?id=72746992

Apie Antalieptės vienuolyną

2016-10-26 at 09:42

untitledXVIII a. pradžioje Antalieptėje įsikūrė basųjų karmelitų vienuolių bendruomenė. Į šias vietas juos atsikvietė grafai Strutinskai, kurie 1734 m. suteikė dvi stambias fundacijas, užtikrinusias tvirtą materialinį pagrindą vienuolijos kūrimuisi. Vienuolynui buvo paskirtas 9 margos 88 prentų žemės sklypas. Vienuolyno išdėstymą ir visos teritorijos išplanavimą diktavo senosios medinės bažnyčios vieta, nes tarp šių pastatų turėjo būti jungtis. Vienuolyno ir ūkinių pastatų statybai vadovavo vienuoliai. Jie sudarinėjo sutartis, rūpinosi statybinėmis medžiagomis. 1734 m. pastatytas basųjų karmelitų vienuolynas. Iki 1756 m. Antalieptės vienuolynas vadinamas rezidencija, kas rodo, kad čia gyveno mažiau negu 5 vienuoliai. Nuo 1760 m jis jau vadinamas vienuolynu (konventu). XVIII a. pabaigoje jis sunyko ir nebetiko gyventi, todėl didesnė jo dalis buvo išardyta. Buvo paruoštas sklypas naujam pastatui.

1804 – 1830 m. pastatytas dabartinis pastatas. Nors rūmai ir nepasižymėjo ryškiais stilistiniais bruožais, tačiau yra vertingo plano ir tūrių kompozicijos, sukurti tuo metu, kai Lietuvoje plito vėlyvasis klasicizmas. XX a. pradžioje prie pastato rytinio fasado pristatytas nedidelis dviejų aukštų priestatas.Vidaus interjeras buvo labai kuklus. Kiek iškilmingesnis – preoro butas ir didysis reflektorius su masyviu mediniu stalu, padengtu marmuro plokšte, žymių karmelitų vienuolių ir šventųjų paveikslais ant sienų. Koridoriaus sieną puošė Vilniaus meistrų darbo sieninis laikrodis. Vienuolių celės buvo labai asketiškos, tik su pačiu būtiniausiu inventoriumi. Požeminiu praėjimu vienuolynas jungėsi su bažnyčia.

Antalieptės vienuolyne gyveno apie 9 vienuolius, dauguma jų mokėsi Vilniaus universitete. Dėl savitos pasaulėjautos ir uždaro gyvenimo būdo, vienuoliai švietimu neužsiėmė, jiems artimesnė buvo labdara. XIX a. dokumente užsiminta, kad vienuolyne buvo mokomi keli vaikai.

1832 m., uždarius vienuolyną, jame įsikūrė kariuomenė.

1893 m. jame įsikūrė pravoslavų moterų vienuolynas, o prie jo mokykla, kuri vėliau buvo reorganizuota į parapijinę dvimetę mokyklą.

1920 m. vienuolyno rūmuose įsikūrė Moterų kultūros draugija, vėliau virtusi Švč. Jėzaus Širdies moterų vienuolių kongregacija. Vienuolės pavyzdingai tvarkė ūkį, įsteigė vienuolių naujokiną, žemės ūkio mokyklą, progimnaziją, amatų mokyklą, vaikų darželį, vaikų prieglaudą ir privačią pradžios mokyklą. Vienuolynas garsėjo kaip turtinga poilsio vieta. Nuo 1938m. vyko kasmetinės Panevėžio vyskupijos Kunigų rekolekcijos ir socialiniai kursai, į kuriuos susirinkdavo apie 80 kunigų.

1958 – 1976 m. rūmuose buvo Antalieptės žemės ūkio technikumo mokomasis korpusas. 1977 – 19.. m. veikė tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas.

1991 m. vienuolynas gražintas Antalieptės R. Katalikų religinei bendruomenei.

 

vieninfo iš : http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=12971