Sakramento Adoracija „24 valandos Viešpačiui“

2016-11-05 at 23:10

14793859_669195519903038_995493015_n2016 m. lapkričio 7 – 8 d. Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje/koplyčioje Švenčiausio Sakramento Adoracija „24 valandos Viešpačiui“. Globėjas dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884-02-03 – 1953-11-08).

„Pasaulyje pilna baimės. Bet viena didžiausių baimių yra prarasti save, patikėti Viešpačiu, priimti Jo Evangeliją. Manome, kad ji apribos, supančios, įpareigos didžiausiems sunkumams. Šv. Jonas Paulius II kviečia nebijoti priimti Kristų, kuris pažįsta žmogų ir jo širdį. Jam rūpi kiekvieno iš mūsų gyvenimas ir ateitis, jis siūlo savo artumą ir supratingą gailestingumą“
+ Lionginas VIRBALAS SJ
(iš 2016 10 23 homilijos)

10.00 val. – Šv. Mišios. Švč. Sakramento išstatymas Adoracijai. Šv. Mišias aukos kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas.
11.15 val. – Gailestingumo jubiliejaus malda ir malda prašant malonių užtariant arkivyskupui M. Reiniui.

11.30 – 12:00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

12.00 – 13.00 val. – Gyvojo rožinio valanda.
13.00 – 13.30 val. – Malda už sergančius ir kenčiančius. Įrašo pagalba kun. Erastas Murauskas laidoje „Katechezė“ pristato spalio 28 dieną Bažnyčios minimus Šv. apaštalus ir kankinius Simoną ir Judą Tadą. Laidoje pristatomas Šv. Judas Tadas, kuris gerbiamas kaip nelaimingųjų, bet kokią viltį praradusių užtarėjas ir padėjėjas sprendžiant beviltiškus reikalus. Kaip Šv. Judo Tado užtarimas padeda sugrąžinti, sustiprinti žmogaus tikėjimą bei atgaivinti dvasią? Kaip šis šventasis pagelbsti gyvenime pasimetusiam žmogui surasti tikrąjį kelią, vedantį į laimingą Amžinybę? Laidoje apie pamaldumą į šventuosius, mūsų tarpininkus ir užtarėjus, kurie mus kviečia gyventi prisikėlimo po mirties viltimi.

13.30 – 15.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.
15.00 val.- Dievo gailestingumo valanda. Adoracijai (pagal Šv. Faustinos maldą. Dienoraštis, 356) ir kitos Šv. Faustinos maldos ir litanija.

16.00 – 17.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

17.00 val. – Kultūros darbuotojų valanda.

18.00 val. – Malda už jaunimą, studentus, moksleivius, mokinius, vaikus. Įrašas „Laida vaikams ir ne tik“.

19.00 – 20.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

20.00 val. – Šeimų bendruomenių valanda.

21.00 val. – Bendruomenių valanda.

22.00 – 23.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.
23.00 val. – Marijos radijo įrašas. Šlovinimo vakaras.
00.00 val. – Valanda su Marijos radiju: Vatikano ir Lietuvos himnai. Rožinis. Dievo žodis. Mintys.

1.00 – 1.30 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

1.30 – 2.15 val. – Ganytojo žodis. Vyskupo Kęstučio Kevalo paskaita „Dievo gailestingumas kviečia veikti“ įrašas iš spalio 29 d. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje prasidėjusios antrosios Slaugos ir pagalbos ligoniams mokymų programos ciklo „Gailestingai veik“ Mokymų tikslas suteikti slaugos ir pagalbos ligoniams reikalingų žinių bendruomenės nariams (43 min.) (2016-10-29 18,15 val.)

2.15 – 3.00 Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

3.00 val. – Dievo Gailestingumo vainikėlis ir litanija. Šv. Faustinos dienoraštis kartu su Marijos radiju.

3.30 – 4.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

4.00 – 4.30 val. – Dvasinė ekologija iš Marijos radijo laidos tema „Mylėkime ne tik darbais, bet ir žodžiais“ (2016-10-24)Laidą vedė dr. Bronė Gudaitytė (39 min.).

4.30 – 5.00 val. – Malda už kunigus ir pašaukimus.

5.00 – 5.30 val. – Aktualijos. Marijos radijo laidoje (įrašas) pristatoma Europos piliečių iniciatyva santuokai ir šeimai apsaugoti „Mama, tėtis ir vaikai“. Plačiau kalbama apie parašų rinkimą, kad Europos sąjungos teisėje santuokos ir šeimos sąvokos būtų apibrėžtos taip: santuoka yra vyro ir moters sąjunga, o šeima yra pagrįsta santuoka ir (arba) giminyste. Laidoje dalyvauja vyskupas Kęstutis Kėvalas, Laisvos visuomenės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė ir teisininkas Vygantas Malinauskas. Laidą veda žurnalistas Ridas Jasiulionis.

5.30 – 6.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

6.00 – 6.30 val. – Malda už netikinčius, skurstančius, vargdienius, ieškančius darbo.

6.30 – 7.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

7.00 – 8.00 val. – Valstybės vadovų, politikų, tarnautojų, darbuotojų laikas.

8.00 – 8.30 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.

8.30 – 9.30val. – Ūkininkų ir žemdirbių valanda.

9.30 – 10.00 val. – Malda tyloje asmeninėmis intencijomis.
10.00 val. – Palaiminimas Švenčiausiuoju Sakramentu. Šv. Mišios.
Telefonas pasiteirauti: 8 6241 9441.

Mečislovui Reiniui atminti

2016-11-02 at 22:06

Lietuvos ambasados Rusijoje iniciatyva senosiose Vladimiro miesto (Rusija) kapinėse, esančiose šalia „Vladimirskij Central“ kalėjimo, buvo surengtas simbolinis renovuoto paminklinio memorialo, skirto garsiai Antalieptės krašto ir Lietuvos asmenybei, tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministrui, arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884-1953) ir kitiems žinomiems lenkų, ukrainiečių, estų ir japonų politiniams kaliniams atminti atidengimas.

 

180px-Stamps_of_Lithuania,_2009-06

DELFI ŽINIOSDIENOS NAUJIENOSLIETUVOJE Vladimire pagerbtas tarpukario užsienio reikalų ministro M. Reinio atminimas (7) ELTA 2016 m. lapkričio 2 d. 18:44 Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas lapkričio 2 dieną lankėsi Vladimiro mieste, kur pagerbė tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministro, arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884-1953) atminimą. Vladimire pagerbtas tarpukario užsienio reikalų ministro M. Reinio atminimas© URM Lietuvos ambasados Rusijoje iniciatyva, senosiose Vladimiro miesto kapinėse, esančiose šalia „Vladimirskij Central“ kalėjimo buvo surengtas simbolinis renovuoto paminklinio memorialo, skirto M. Reiniui ir kitiems žinomiems lenkų, ukrainiečių, estų ir japonų politiniams kaliniams atminti, atidengimas. Atstovybės kvietimu, memorialo atidengimo ceremonijoje apsilankė gana gausus būrys vietos valdžios atstovų, miestelėnų bei užsienio diplomatų. Pasibaigus bendrai katalikų kunigo skaitomai maldai, įvyko politinių represijų aukų pagerbimo ceremonija – R. Motuzas kartu su Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir Japonijos ambasadų atstovais prie memorialo padėjo gėlių ir uždegė žvakeles. „Vladimirskij Central“ kalėjimas – vienas žymiausių Rusijos kalėjimų, kuriame Stalino represijų laikmečiu būdavo įkalinami politiniai kaliniai. Čia kalėjo ir mirė M. Reinys, vėliau palaidotas bendrame kape kapinių teritorijoje. Pokario metais šiame kalėjime taip pat kalėjo Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, Premjeras Antanas Merkys, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys bei kitos iškilios tarpukario Lietuvos asmenybės.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vladimire-pagerbtas-tarpukario-uzsienio-reikalu-ministro-m-reinio-atminimas.d?id=72746992

Apie Antalieptės vienuolyną

2016-10-26 at 09:42

untitledXVIII a. pradžioje Antalieptėje įsikūrė basųjų karmelitų vienuolių bendruomenė. Į šias vietas juos atsikvietė grafai Strutinskai, kurie 1734 m. suteikė dvi stambias fundacijas, užtikrinusias tvirtą materialinį pagrindą vienuolijos kūrimuisi. Vienuolynui buvo paskirtas 9 margos 88 prentų žemės sklypas. Vienuolyno išdėstymą ir visos teritorijos išplanavimą diktavo senosios medinės bažnyčios vieta, nes tarp šių pastatų turėjo būti jungtis. Vienuolyno ir ūkinių pastatų statybai vadovavo vienuoliai. Jie sudarinėjo sutartis, rūpinosi statybinėmis medžiagomis. 1734 m. pastatytas basųjų karmelitų vienuolynas. Iki 1756 m. Antalieptės vienuolynas vadinamas rezidencija, kas rodo, kad čia gyveno mažiau negu 5 vienuoliai. Nuo 1760 m jis jau vadinamas vienuolynu (konventu). XVIII a. pabaigoje jis sunyko ir nebetiko gyventi, todėl didesnė jo dalis buvo išardyta. Buvo paruoštas sklypas naujam pastatui.

1804 – 1830 m. pastatytas dabartinis pastatas. Nors rūmai ir nepasižymėjo ryškiais stilistiniais bruožais, tačiau yra vertingo plano ir tūrių kompozicijos, sukurti tuo metu, kai Lietuvoje plito vėlyvasis klasicizmas. XX a. pradžioje prie pastato rytinio fasado pristatytas nedidelis dviejų aukštų priestatas.Vidaus interjeras buvo labai kuklus. Kiek iškilmingesnis – preoro butas ir didysis reflektorius su masyviu mediniu stalu, padengtu marmuro plokšte, žymių karmelitų vienuolių ir šventųjų paveikslais ant sienų. Koridoriaus sieną puošė Vilniaus meistrų darbo sieninis laikrodis. Vienuolių celės buvo labai asketiškos, tik su pačiu būtiniausiu inventoriumi. Požeminiu praėjimu vienuolynas jungėsi su bažnyčia.

Antalieptės vienuolyne gyveno apie 9 vienuolius, dauguma jų mokėsi Vilniaus universitete. Dėl savitos pasaulėjautos ir uždaro gyvenimo būdo, vienuoliai švietimu neužsiėmė, jiems artimesnė buvo labdara. XIX a. dokumente užsiminta, kad vienuolyne buvo mokomi keli vaikai.

1832 m., uždarius vienuolyną, jame įsikūrė kariuomenė.

1893 m. jame įsikūrė pravoslavų moterų vienuolynas, o prie jo mokykla, kuri vėliau buvo reorganizuota į parapijinę dvimetę mokyklą.

1920 m. vienuolyno rūmuose įsikūrė Moterų kultūros draugija, vėliau virtusi Švč. Jėzaus Širdies moterų vienuolių kongregacija. Vienuolės pavyzdingai tvarkė ūkį, įsteigė vienuolių naujokiną, žemės ūkio mokyklą, progimnaziją, amatų mokyklą, vaikų darželį, vaikų prieglaudą ir privačią pradžios mokyklą. Vienuolynas garsėjo kaip turtinga poilsio vieta. Nuo 1938m. vyko kasmetinės Panevėžio vyskupijos Kunigų rekolekcijos ir socialiniai kursai, į kuriuos susirinkdavo apie 80 kunigų.

1958 – 1976 m. rūmuose buvo Antalieptės žemės ūkio technikumo mokomasis korpusas. 1977 – 19.. m. veikė tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas.

1991 m. vienuolynas gražintas Antalieptės R. Katalikų religinei bendruomenei.

 

vieninfo iš : http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=12971

Apie Antalieptės bažnyčią

2016-10-26 at 09:34

sena-bazn

1732 m. Livonijos kaštelionas Jonas Mykolas Strutinkis bei jo sūnus Juozapas Strutinskis, Salako bei Strutynės valdytojai, atsikvietė į Antalieptę basuosius karmelitus, aprūpino juos žemės valdomis. 1744 m. vienuoliai pradėjo rūpintis naujos bažnyčios statyba. 1763 m., užbaigus pagrindinius darbus, bažnyčia buvo pašventinta Šv. Kryžiaus vardu. Ją pašventino kunigas karmelitas Leonardas Strečiona. Naujoji bažnyčia turėjo šešis altorius. Presbiterijos sienos ir skliautai buvo puošti freskomis, pagyvintomis šoninėmis arabeskomis. Presbiterijoje buvo įtaisytas centrinis Šv.Kryžiaus Atradimo altorius, turėjęs mūrinę mensą, tabernakulą, virš kurių kilo arkos formos rėmu užbaigta puošni miniatiūrinė koplytėlė.Joje buvo nuo seno garsėjantys Jėzaus Kristaus ir Šv.Veronikos paveikslai, tapyti ant vario plokštelių, papuošti rėmeliais iš veidrodžio gabaliukų. Juos dengė durelės su Čenstachovos Marijos paveikslėliu. Inventoriuose nuolat minimi nepaprasto grožio monstracija, kalinėta vynuogių kekių ornamentu, papuošta 250 įvairaus dydžio perlų ir kitais brangakmeniais, taip pat aukso taurė, padabinta perlais, žvakidės ir kita. Bažnyčios ir zakristijos sienas puošė paveikslai, tarp kurių – Šv. Eliziejaus, Strutinskių (bažnyčios fundatorių), dviejų karalių bei šventųjų paveikslai. Bažnyčioje buvo įrengta nedidelė biblioteka, kur buvo saugoma apie 240 knygų, be teologijos veikalų buvo ir Stijkovskio, J.Dlugošo, J.Niesieckio veikalai.

Po 1831 m. sukilimo bažnyčia buvo uždaryta, jos inventorius išdalintas kaimyninėms bažnyčioms, vėliau dalį jų perėmė Vilniaus kunigų seminarija. 1844 – 1851 m. bažnyčioje buvo atlikti remonto ir rekonstrukcijos darbai. Bažnyčios bokštai buvo perstatyti cerkvių stiliumi, o jos viduje pastatyti pravoslavų liturgijai reikalingi įrengimai. Didysis altorius išgriautas. 1851m. Kauno stačiatikių vyskupas Filaretas cerkvę pašventino Švč. Dievo Motinos Gimimo vardu. 1915 m. Antalieptėje apsistoję vokiečiai bažnyčioje įrengė garažą, laikė karo belaisvius.

1918 m., kuriantis Nepriklausomai Lietuvai, bažnyčia atiteko katalikams. Tuo metu Antalieptėje klenonavo kunigas Stasys Stakelė, didelis lietuvybės apaštalas ir nepaprastai energingas vyras.Jis, kartu su vietos gyventojais, sutvarkė apleistą bažnyčios pastatą, parūpino reikalingus liturginius apdarus ir indus, dažniausiai skolindamasis juos iš gretimų parapijų. Kai tų parapijų klebonai vėliau ėmė reikalauti paskolintų liturginių daiktų, kun.S.Stakelė teisinosi, kad jie jau įrašyti į Antalieptės parapijos inventorių.

Bažnyčios interjere mažai beišlikę pirmapradžio grožio, būdingo barokui. Joje yra vienas vietinės reikšmės dailės paminklas – paveikslas „Nukryžiuotasis“. Autorius nežinomas, manoma, kad pieštas XVIII a.

antolepty imagebaz bazniinfo iš : http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=12971

Dviračių žygis „Gailestingumo link“

2016-07-03 at 21:13

Baltiškėse gyvenančios Tiberiados bendruomenės brolis Jonas dar prieš mėnesį vykusio susitikimo metu pasakojo apie planuojamą paauglių dviračių žygį „Gailestingumo link“. Tada buvo išreikštas ir jo noras, kad viena iš paskutiniųjų žygeivių nakvynių būtų Antalieptėje. Man, tik ką pradėjusiai dirbti Antalieptės bibliotekoje, labai parūpo sužinoti paauglių nuomonę apie skaitomas knygas ir biblioteką, todėl paprašiau įtraukti šį mano pageidavimą į žygeivių programą.

2016 m. liepos 2 d. pavakarę į Antalieptę atmynė 56 jaunieji dviratininkai. Antalieptės seniūno A. Sauliaus bei Purvynės ir Naršėnų kaimų bendruomenės vadovo D. Steponavičiaus dėka keliautojai įsikūrė patogiai nakvynei, nusimaudė tvenkinyje, aplankė miestelio bažnyčią ir jos požemius, susidomėję klausėsi V. Kibirkščio Antalieptės krašto ir jo žmonių pristatymo. Dauguma besiklausančių žavėjosi gražia ir tvarkinga aplinka, sutiktų žmonių gerumu ir paslaugumu.

Liepos 3-ios rytas žygeiviams prasidėjo 7 val. Po prausimosi jie susirinko miestelio bažnytėlėje rytinei maldai ir su nekantrumu laukė pusryčių, kuriuos buvo pažadėjusi Antalieptės kaimo bendruomenė, vadovaujama A. Raugaitės. Tradiciniams Antalieptės blynams nebuvo abejingų! Nuo ankstyvo ryto triūsė pati pirmininkė Austėja, pagalbon „įdarbinusi“ savo mamą ir močiutę. Padėti atskubėjo S. Kiliuvienė su dukra Evelina, T. Kupinskas ir R. Kuliešienė. Broliai vienuoliai įtartinai žvilgčiojo į besikūrenantį laužą ir gūžčiojo pečiais ar sugebėsime laiku pamaitinti tokį būrį žygeivių. Patirtis nenuvylė: pusryčiai buvo sotūs, skanūs ir gausūs. „Pagaliau prisivalgiau“ – sakė dažnas po jų.

Po pusryčių susirinkome į renginį Antalieptės bibliotekoje. Mūsų susitikimui iš anksto paruošiau klausimyną. Štai keli jo rezultatai: į klausimą kaip patiko Antalieptės biblioteka ir jos aplinka, vienbalsiai atsakyta: labai jauku, gražu, tvarkinga, įdomu, daug knygų ir kad ji – tikras miestelio kultūros centras. O į klausimą ką paaugliai pagalvoja išgirdę žodį ,,biblioteka“, dauguma atsakė: knygų namai, naujos žinios arba vieša erdvė bei vieta kūrybiškumui ugdyti. Buvo ir originalių atsakymų: vaizduotės lavinimas ir ugdymas. Džiugu, kad nors beveik visi apklaustieji yra susipažinę su elektronine knyga, vis tik mieliau rinktųsi tradicinę spausdintą. Pasirodo, kas antrasis mano respondentas – retas bibliotekos lankytojas, o kas ketvirtas – 2016-aisiais pirmą kartą biblioteką apsilankė būtent Antalieptėje. Pusė apklaustųjų tos dienos bibliotekos lankytojų joje lankosi kartą per mėnesį ir dažniau, dalis renkasi knygynus arba turi bibliotekas namuose.

Dalis keliautojų greitai įsitraukė į smagų knygų paieškos žaidimą pagal autorių – jiems pakankamai greitai pavykdavo surasti paskelbtą knygą, todėl užduotį teko vėl ir vėl kartoti, o stebėjusiems paaiškinti kaip patiems susirasti bibliotekoje esančias knygas ir orientuotis jų gausoje. Smagu buvo žiūrėti kaip paaugliai susirado veiklas vaikų erdvėje ir tarsi grįžę į vaikystę mėgavosi žaidimais. Svečius sudomino ir atskirai nuo knygų fondų esantis skyrelis „Skaitytojas – skaitytojui“, kuriame dešimt paauglių susirado sau mielą knygą.

Bibliotekos lankytojų paprašiau paslaugos: jie turėjo parašyti pasirinktos knygos pavadinimą bei autorių ir motyvuoti savo pasirinkimą. Štai Paulius labai apsidžiaugė suradęs P. C. Cast ir Kristin Cast ciklo „Nakties namai“ knygas, šešiolikmetė viešnia, pasak jos, pasirinko klasiką – B. Sruogos „Dievų mišką“. Buvo ir kitų pasirinkimų: C. S. Lewis „Tiesiog krikščionybė“, „Kipšo laiškai“, Neringos Vaitkutės „Tamsa kuri prabudo“, Kristinos Gudonytės „Blogos mergaitės dienoraštis“ ir t. t.

Mano ir naujų draugų susitikimas Antalieptės bibliotekoje prabėgo lig akimirka, tačiau per ją praturtėjau pažinimu apie skaitančius paauglius ir tai pravers bibliotekininkės darbe. Įsitikinau, kad bibliotekos vaidmuo bendruomenėje yra labai svarbus, o šis darbas ne tik įdomus ir prasmingas, bet teikiantis džiaugsmą.

Olga Raugienė, Antalieptės bibliotekos bibliotekininkė

Informacija iš https://www.facebook.com/antalieptes.biblioteka/posts/719360151538527

13510922_719359444871931_3601045076129371565_n 13528666_719359764871899_6027965119655767043_n 13537559_719359181538624_5435417317473040066_n 13599965_719359504871925_3505771895298071551_n