Architektūra – Puslapis 2

Apie Antalieptės bažnyčią

2016-10-26 at 09:34

1732 m. Livonijos kaštelionas Jonas Mykolas Strutinkis bei jo sūnus Juozapas Strutinskis, Salako bei Strutynės valdytojai, atsikvietė į Antalieptę basuosius karmelitus, aprūpino juos žemės valdomis. 1744 m. vienuoliai pradėjo rūpintis naujos bažnyčios statyba. 1763 m., užbaigus pagrindinius darbus, bažnyčia buvo pašventinta Šv. Kryžiaus vardu. Ją pašventino kunigas karmelitas Leonardas Strečiona. Naujoji bažnyčia turėjo šešis altorius. Presbiterijos sienos ir skliautai buvo puošti freskomis, pagyvintomis šoninėmis arabeskomis. Presbiterijoje buvo įtaisytas centrinis Šv.Kryžiaus Atradimo altorius, turėjęs mūrinę mensą, tabernakulą, virš kurių kilo arkos formos rėmu užbaigta puošni miniatiūrinė koplytėlė.Joje buvo nuo seno garsėjantys Jėzaus Kristaus ir Šv.Veronikos paveikslai, tapyti ant vario plokštelių, papuošti rėmeliais iš veidrodžio gabaliukų. Juos dengė durelės su Čenstachovos Marijos paveikslėliu. Inventoriuose nuolat minimi nepaprasto grožio monstracija, kalinėta vynuogių kekių ornamentu, papuošta 250 įvairaus dydžio perlų ir kitais brangakmeniais, taip pat aukso taurė, padabinta perlais, žvakidės ir kita. Bažnyčios ir zakristijos sienas puošė paveikslai, tarp kurių – Šv. Eliziejaus, Strutinskių (bažnyčios fundatorių), dviejų karalių bei šventųjų paveikslai. Bažnyčioje buvo įrengta nedidelė biblioteka, kur buvo saugoma apie 240 knygų, be teologijos veikalų buvo ir Stijkovskio, J.Dlugošo, J.Niesieckio veikalai.

Po 1831 m. sukilimo bažnyčia buvo uždaryta, jos inventorius išdalintas kaimyninėms bažnyčioms, vėliau dalį jų perėmė Vilniaus kunigų seminarija. 1844 – 1851 m. bažnyčioje buvo atlikti remonto ir rekonstrukcijos darbai. Bažnyčios bokštai buvo perstatyti cerkvių stiliumi, o jos viduje pastatyti pravoslavų liturgijai reikalingi įrengimai. Didysis altorius išgriautas. 1851m. Kauno stačiatikių vyskupas Filaretas cerkvę pašventino Švč. Dievo Motinos Gimimo vardu. 1915 m. Antalieptėje apsistoję vokiečiai bažnyčioje įrengė garažą, laikė karo belaisvius.

1918 m., kuriantis Nepriklausomai Lietuvai, bažnyčia atiteko katalikams. Tuo metu Antalieptėje klenonavo kunigas Stasys Stakelė, didelis lietuvybės apaštalas ir nepaprastai energingas vyras.Jis, kartu su vietos gyventojais, sutvarkė apleistą bažnyčios pastatą, parūpino reikalingus liturginius apdarus ir indus, dažniausiai skolindamasis juos iš gretimų parapijų. Kai tų parapijų klebonai vėliau ėmė reikalauti paskolintų liturginių daiktų, kun.S.Stakelė teisinosi, kad jie jau įrašyti į Antalieptės parapijos inventorių.

Bažnyčios interjere mažai beišlikę pirmapradžio grožio, būdingo barokui. Joje yra vienas vietinės reikšmės dailės paminklas – paveikslas „Nukryžiuotasis“. Autorius nežinomas, manoma, kad pieštas XVIII a.

info iš : http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=12971

Šaligatvis į mokytojų kalną

2016-08-25 at 17:44

Atgimstantis šaligatvis per Padusčio kaimą džiugina ne tik einančius bet ir važiuojančius. Nors šaligatvis buvo įrengtas dar tarybiniais laikais, tačiau visų pamirštas ir apleistas jis tūnojo po augmenijos danga. Atliekant šlaito valymo darbus 2015 m., buvo nuvalytas šaligatvio tarpas, kuris priminė, kad jis yra ir pakankamai geros būklės, taigi kodėl nepanaudoti to kas jau yra sukurta, pagalvojau sau tyliai. Su šia mintimi ir prašymu atgaivinti šaligatvį per Padustį nukeliavau į seniūniją, kuri prižadėjo padėti šią mintį įgyvendinti. Taigi turėdamas atostogų, ir gavęs talkos iš ‘atidirbinėjančiu’ už pašalpas antalieptėnų įgyvendinome dalies šaligatvio apvalymą (iki mokytojų kalno). Nuoširdžiai tikiuosi, kad tai tik pradžia ir bendromis jėgomis pavyks atgaivinti ne tik apleistus šaligatvius, bet ir kitus objektus. Apie apleistas vietas prašau informuokit manę ir mėginkim daryti Antalieptę dar gražesnę.

Pagarbiai

Purvynės ir Naršėnų kb

vadovas

Darius Steponavičius

IMG_20160825_113404 IMG_20160824_124329

Antalieptėje atidarytas pirmasis Lietuvoje matematikų lieptas

2016-08-22 at 15:21

Zarasų rajone, Antalieptėje, atidarytas pirmasis Lietuvoje matematikų lieptas, nes iš šio krašto kilę net keli garsūs matematikai. Pagerbti juos, pasivaikščioti per lieptus, apžiūrėti matematikos muziejaus įkūrėjui Henrikui Jasiūnui ir žymiems Lietuvos matematikams skirtą parodą į Antalieptę susirinko būrys Vilniaus universiteto matematikų.

Antalieptė, wikipedia.org nuotr.

Devyniais lieptais garsėjanti Antalieptė nuo šiol turės pirmąjį Lietuvoje lieptą, skirtą matematikams. Apie dešimties metrų ilgio, vietos meistrų pagamintas lieptelis jungia upelio, įtekančio į Šventąją, krantus.

„Galbūt jūs, kaip mokslo žmonės, galėsite tai įvertinti ir pasakyti, bet mes, kaimo žmonės, mūsų bendruomenė, kuri čia gyvena, taip supranta matematiką. Nes žmonės įsivaizdavo, kad matematikų lieptelis turėtų būti būtent toks“, – sako Zarasų r. Antalieptės bendruomenės narė Olga Raugienė.

Ant liepto turėklų išraižytos matematikos formulės, svarbiausias akcentas – mediniai skaitytuvai. Jie daugiausia ir patraukė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos katedros dėstytojų, kitų matematikų dėmesį.

„Manau, kad laikui bėgant atsiras ir integralinės, dabar mokyklinės formulės surašytos, nors matematika nesibaigia mokykla, dar yra aukštoji mokykla. Yra akademija, manau, šita tradiciją reiktų tęsti“, – ragina matematikas Algirdas Šukys.

„Atrask matematiką, kuris moka skaičiuoti, skaičiuoja tik buhalteriai, šiais skaitytuvais mokėdavo skaičiuoti pardavėjos. Mano sesuo mokėjo jais dauginti, dalinti, ką tik nori“, – prisimena matematikas Antanas Apynis.

Akademikas Vytautas Statulevičius, docentai Petras Vaškas, Henrikas Jasiūnas ir kiti žymūs matematikai kilę būtent iš šio krašto. Pasak pačių matematikų, jų koncentracija čia apie dešimt kartų viršija Lietuvos vidurkį.

„Kažkas toje žemėje slypi, kuri gimdo tokias jėgas, persiduoda į protą, aišku, čia juokai. Pavyzdžiui, Pasvalio rajonas, kur irgi daug matematikų yra gimę, pagal tankumą būtų panašiai, kaip ir čia“, – juokauja Lietuvos matematikų draugijos prezidentas Remigijus Leipus.

Matematikai, pasivaikščioję ir po kitus lieptus, apžiūrėjo šalia Antalieptės gimusiam H. Jasiūnui bei žymiems Lietuvos matematikams skirtą parodą. H. Jasiūnas įkūrė matematikos muziejų Vilniuje, mėgo rinkti knygas apie matematiką.

„Pats pirmutinis matematikos uždavinynas lietuvių kalba, kuris sukompiliuotas iš dviejų knygų. Viena rusiška, kita lenkiška“, – sako H. Jasiūno duktė Birutė Jasiūnaitė.

Antalieptės bendruomenė gerbdama matematikus žada nepamiršti ir kitų profesijų žymių kraštiečių.

informacija iš http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/146095#.V7qZDtgL-Kl.facebook

Antalieptėje pradėtas kurti naujas Energetikos muziejus

2016-07-14 at 13:48

Antalieptėje pradėtas kurti naujas Energetikos muziejus. 2016 m. birželio mėn. pabaigoje miestelyje savaitę dirbo Jaunųjų energetikų klubą atstovaujanti studentų grupelė. Juos globojo Antalieptės kaimo bendruomenė, kuri ne tik gamino studentams pietus, bet ir teikė visokeriopą pagalbą, Nacionalinis socialinės integracijos institutas, suteikęs galimybę apsigyvendinti vienuolyne, daugiafunkcinio pastato salė jiems buvo kūrybos erdve, o biblioteka teikė viešas interneto prieig…os paslaugas. Jaunuoliai labai džiaugėsi puikiomis darbo ir gyvenimo sąlygomis, bet džiaugsmą kiek aptemdė sunkumai, kuriuos reikės įveikti. A. Žilėno knygelėje apie pirmąjį Energetikos muziejų Tiltiškių malūne (Salako seniūnija, Zarasų rajonas) buvo rašoma, kad jame yra apie 2000 eksponatų. Prieš penkis metus jį uždarius, į Zarasų krašto muziejaus saugyklas perduota per 700 eksponatų, bet ne visi susiję su energetika bei jos istorija. Iš Zarasų krašto muziejaus saugyklų studentai atsirinko 80 eksponatų ir persifotografavo daugiau negu 100.