Vaikų ir jaunimo programa „Pozityvas“

2016-11-04 at 08:07

img_0007 img_00092016 m. lapkričio 3 d. Antalieptės  bibliotekoje įvyko Vaikų ir jaunimo  programos „Pozityvas“ užsiėmimas Jo Mokytoja Sandra Kiliuvienė paruošė  klausimyną diskriminacijos tema. Užsiėmimuose dalyvavo dvi komandos po skirtingą dalyvių skaičių (taip pasirinko patys dalyviai).  Netrukus pastebėta, kad geriau sekėsi tiems, kurių komandoje buvo mažiau narių. Abi komandos turėjo skirtingus klausimus , todėl nugalėtojų nebuvo.  Į pagalbą buvo pasitelktas visagalis internetas, knygos ir net bibliotekininkės, kurios kaip orientyrai sufleravo, kur galima rasti atsakymus.  Vėliau buvo žaidžiami bibliotekoje esantys stalo žaidimai, Visus lydėjo pakili nuotaika ir draugiški bei šilti pašnekesiai  prie puodelio arbatos.

 

Mečislovui Reiniui atminti

2016-11-02 at 22:06

Lietuvos ambasados Rusijoje iniciatyva senosiose Vladimiro miesto (Rusija) kapinėse, esančiose šalia „Vladimirskij Central“ kalėjimo, buvo surengtas simbolinis renovuoto paminklinio memorialo, skirto garsiai Antalieptės krašto ir Lietuvos asmenybei, tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministrui, arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884-1953) ir kitiems žinomiems lenkų, ukrainiečių, estų ir japonų politiniams kaliniams atminti atidengimas.

 

180px-Stamps_of_Lithuania,_2009-06

DELFI ŽINIOSDIENOS NAUJIENOSLIETUVOJE Vladimire pagerbtas tarpukario užsienio reikalų ministro M. Reinio atminimas (7) ELTA 2016 m. lapkričio 2 d. 18:44 Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas lapkričio 2 dieną lankėsi Vladimiro mieste, kur pagerbė tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministro, arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884-1953) atminimą. Vladimire pagerbtas tarpukario užsienio reikalų ministro M. Reinio atminimas© URM Lietuvos ambasados Rusijoje iniciatyva, senosiose Vladimiro miesto kapinėse, esančiose šalia „Vladimirskij Central“ kalėjimo buvo surengtas simbolinis renovuoto paminklinio memorialo, skirto M. Reiniui ir kitiems žinomiems lenkų, ukrainiečių, estų ir japonų politiniams kaliniams atminti, atidengimas. Atstovybės kvietimu, memorialo atidengimo ceremonijoje apsilankė gana gausus būrys vietos valdžios atstovų, miestelėnų bei užsienio diplomatų. Pasibaigus bendrai katalikų kunigo skaitomai maldai, įvyko politinių represijų aukų pagerbimo ceremonija – R. Motuzas kartu su Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir Japonijos ambasadų atstovais prie memorialo padėjo gėlių ir uždegė žvakeles. „Vladimirskij Central“ kalėjimas – vienas žymiausių Rusijos kalėjimų, kuriame Stalino represijų laikmečiu būdavo įkalinami politiniai kaliniai. Čia kalėjo ir mirė M. Reinys, vėliau palaidotas bendrame kape kapinių teritorijoje. Pokario metais šiame kalėjime taip pat kalėjo Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, Premjeras Antanas Merkys, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys bei kitos iškilios tarpukario Lietuvos asmenybės.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vladimire-pagerbtas-tarpukario-uzsienio-reikalu-ministro-m-reinio-atminimas.d?id=72746992

Helovinas ir Moliūgai

2016-10-30 at 15:55

a

Helovinas (dar užrašoma Helouvynas, Helovynas, VLKK taip pat siūlo naudoti pavadinimą Vaiduoklių šventė[1]) − šventė, vykstanti spalio 31 d. JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: „Pokštas arba saldainis“. Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės. Pavadinimas Helouvynas (angl. Halloween, sutraukta iš All Hallows’ Eve ‘Visų šventųjų vakaras’) kilęs iš senosios anglų kalbos.[2]

Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. prieš 800 m. katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Veikiausiai šiandien švenčiamo Helovino pagrindinis šaltinis − tai keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare žmonės užgesindavo savo namų židinius. Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujųjų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus gyvūnus. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais vilkėdavo specialiais kostiumais, pagamintais iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Helovinas

BIBLIOTEKŲ IR BENDRUOMENIŲ BENDRADARBIAVIMAS IR PARTNERYSTĖ

2016-10-26 at 12:13

14715575_685205011643805_48325199591693993_o

Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko seminaras „Bibliotekų ir bendruomenių bendradarbiavimas ir partnerystė“. Jame dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės vietos veiklos grupės pirmininkas Arvydas Veikšra, Zarasų savivaldybės vietos veiklos grupės strategijos administratorė Jūratė Buičenkienė, Zarasų rajono Sadūnų kaimo bendruomenės pirmininkė Regina Macijauskienė, Zarasų rajono Purvynės ir Naršėnų kaimų bendruomenės pirmininkas Darius Steponavičius, rajono bibliotekininkai. Į seminarą pakviesti vietos bendruomenių atstovus sumanyta neatsitiktinai, juk 2016 – uosius metus Lietuvos respublikos Seimas paskelbė Bibliotekų metais, taip pat ir Bendruomenių metais.

Sveikinimo žodį tardamas Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius pasidžiaugė, kad bibliotekininkai bendradarbiauja su bendruomenėmis, atstovaujančiomis teritorinę bendruomenės dalį. Palinkėjo bibliotekoms kartu su bendruomenėmis gerinti paslaugas bendruomenių nariams.
Zarasų savivaldybės vietos veiklos grupės pirmininkas Arvydas Veikšra pasidžiaugė atnaujintomis daugiafunkcinių pastatų patalpomis, kuriose veikia daugelis bibliotekų ir kitų įstaigų svarbių teritorinių bendruomenių nariams. Pabrėžė, kad labai svarbus bibliotekų ir bendruomenių glaudus bendradarbiavimas, tenkinant vietos gyventojų poreikius.
Zarasų rajono Purvynės ir Naršėnų kaimų bendruomenės pirmininkas Darius Steponavičius pasidžiaugė jų bendruomenės ir Antalieptės bibliotekos glaudžiu bendradarbiavimu ir palinkėjo kitoms bendruomenėms tokio paties bendradarbiavimo.
Seminaro dalyvius lektorius Nerijus Juškevičius pakvietė susėsti ratu sakydamas, kad bendradarbiavimas prasideda nuo pastangų suartėti. Bibliotekininkai ir bendruomenių atstovai prisistatydami papasakojo apie savo nuotaiką ir ko tikisi iš seminaro.
Seminaro dalyviai susipažino su kompetencijos modeliu. Sužinojo apie daugelį dalykų reikalingų produktyviai bendruomenių ir bibliotekų veiklai. Dirbdami grupėse aptarė ir įvertino įvairias svarbias asmens savybes reikalingas produktyviam bendradarbiavimui – iniciatyvumą, atvirumą, geranoriškumą, gebėjimą išklausyti ir girdėti, profesionalumą ir kitas savybes.
Aptardami seminarą bendruomenės atstovai ir bibliotekininkai džiaugėsi geranorišku, šiltu bendradarbiavimu, geresniu savęs ir kolegų pažinimu, naujomis įgytomis kompetencijomis reikalingomis darbe.
Šis seminaras yra projekto „Pilietiškumo skatinimo programa „Partnerystėje – jėga“ Zarasų viešojoje bibliotekoje ir padaliniuose“ dalis. Projektą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba.

14753760_685205291643777_9083404725485930787_o
Zina Černovienė, Zarasų viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė

http://www.zarasuose.lt/naujienos/4627-seminaras-biblioteku-ir-bendruomeniu-bendradarbiavimas-ir-partneryste

Apie Antalieptės vienuolyną

2016-10-26 at 09:42

untitledXVIII a. pradžioje Antalieptėje įsikūrė basųjų karmelitų vienuolių bendruomenė. Į šias vietas juos atsikvietė grafai Strutinskai, kurie 1734 m. suteikė dvi stambias fundacijas, užtikrinusias tvirtą materialinį pagrindą vienuolijos kūrimuisi. Vienuolynui buvo paskirtas 9 margos 88 prentų žemės sklypas. Vienuolyno išdėstymą ir visos teritorijos išplanavimą diktavo senosios medinės bažnyčios vieta, nes tarp šių pastatų turėjo būti jungtis. Vienuolyno ir ūkinių pastatų statybai vadovavo vienuoliai. Jie sudarinėjo sutartis, rūpinosi statybinėmis medžiagomis. 1734 m. pastatytas basųjų karmelitų vienuolynas. Iki 1756 m. Antalieptės vienuolynas vadinamas rezidencija, kas rodo, kad čia gyveno mažiau negu 5 vienuoliai. Nuo 1760 m jis jau vadinamas vienuolynu (konventu). XVIII a. pabaigoje jis sunyko ir nebetiko gyventi, todėl didesnė jo dalis buvo išardyta. Buvo paruoštas sklypas naujam pastatui.

1804 – 1830 m. pastatytas dabartinis pastatas. Nors rūmai ir nepasižymėjo ryškiais stilistiniais bruožais, tačiau yra vertingo plano ir tūrių kompozicijos, sukurti tuo metu, kai Lietuvoje plito vėlyvasis klasicizmas. XX a. pradžioje prie pastato rytinio fasado pristatytas nedidelis dviejų aukštų priestatas.Vidaus interjeras buvo labai kuklus. Kiek iškilmingesnis – preoro butas ir didysis reflektorius su masyviu mediniu stalu, padengtu marmuro plokšte, žymių karmelitų vienuolių ir šventųjų paveikslais ant sienų. Koridoriaus sieną puošė Vilniaus meistrų darbo sieninis laikrodis. Vienuolių celės buvo labai asketiškos, tik su pačiu būtiniausiu inventoriumi. Požeminiu praėjimu vienuolynas jungėsi su bažnyčia.

Antalieptės vienuolyne gyveno apie 9 vienuolius, dauguma jų mokėsi Vilniaus universitete. Dėl savitos pasaulėjautos ir uždaro gyvenimo būdo, vienuoliai švietimu neužsiėmė, jiems artimesnė buvo labdara. XIX a. dokumente užsiminta, kad vienuolyne buvo mokomi keli vaikai.

1832 m., uždarius vienuolyną, jame įsikūrė kariuomenė.

1893 m. jame įsikūrė pravoslavų moterų vienuolynas, o prie jo mokykla, kuri vėliau buvo reorganizuota į parapijinę dvimetę mokyklą.

1920 m. vienuolyno rūmuose įsikūrė Moterų kultūros draugija, vėliau virtusi Švč. Jėzaus Širdies moterų vienuolių kongregacija. Vienuolės pavyzdingai tvarkė ūkį, įsteigė vienuolių naujokiną, žemės ūkio mokyklą, progimnaziją, amatų mokyklą, vaikų darželį, vaikų prieglaudą ir privačią pradžios mokyklą. Vienuolynas garsėjo kaip turtinga poilsio vieta. Nuo 1938m. vyko kasmetinės Panevėžio vyskupijos Kunigų rekolekcijos ir socialiniai kursai, į kuriuos susirinkdavo apie 80 kunigų.

1958 – 1976 m. rūmuose buvo Antalieptės žemės ūkio technikumo mokomasis korpusas. 1977 – 19.. m. veikė tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas.

1991 m. vienuolynas gražintas Antalieptės R. Katalikų religinei bendruomenei.

 

vieninfo iš : http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=12971