1925 m. rugsėjo 5 d. Gaspariškių kaime gimė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas, Lietuvos matematikų muziejaus įkūrėjas ir (dabar „Henriko Jasiūno Lietuvos matematikų muziejus“) puoselėtojas Henrikas Jasiūnas. Mirė 2015 m. rugpjūčio 9 d. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

1944-1945 m. jis dirbo Zarasų apskrities Šniukštų pradinės mokyklos vedėju, 1945-1950 m. – Zarasų apskrities švietimo skyriaus mokyklų inspektoriumi. 1950–1952 m. Klaipėdos mokytojų institute studijavo matematiką, po to tęsė studijas Vilniaus universitete. Daugiau nei šešiasdešimt H. Jasiūno gyvenimo metų glaudžiai susiję su Vilniaus universitetu. Jau studijų metais pradėjo dirbti Bendrosios matematikos katedros laborantu, asistentu, nuo 1960 m. – Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vyresniuoju dėstytoju, docentu. Penkiolika metų ėjo Matematikos ir informatikos fakulteto prodekano pareigas. 1983 m. įgyvendino didįjį savo sumanymą: įsteigė Lietuvos matematikų muziejų, kuriame kaupiami meno kūriniai, matematikos raidą Lietuvoje atspindintys daiktai, dokumentai. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Tarybos 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu jame veikiančiam Lietuvos matematikų muziejui suteiktas Henriko Jasiūno vardas ir jis pavadintas ,,Henriko Jasiūno vardo Lietuvos matematikų muziejumi“.

H. Jasiūnas buvo gimtosios Antalieptės istorinių vietovių ir iškilių asmenybių įamžinimo iniciatorius. Patarimais ir lėšomis parėmė 2006 m. paminklo pastatymą Jakunčių kaime, kur 1943 m. liepos 6 d. kovodami su sovietiniais diversantais žuvo keturi Lietuvos policininkai. Su didele energija 2004 m. ėmėsi rengti monografiją „Antalieptė“ (iš serijos „Lietuvos valsčiai“), subūrė mokslininkų, istorikų, entuziastų būrį kraštotyrinei ekspedicijai į Antalieptę ir jai vadovavo. Apie šį iškilų, darbštų ir plačios erudicijos mokslo vyrą išleista knyga „Darbai ir dienos“ (2011).

Matematika, pedagogo darbas ir muziejininko veikla H. Jasiūnui buvo neatsiejama nuo dėmesio gimtajam kraštui. Jis niekada nebuvo praradęs ryšio su savo tėvų žeme ir Antalieptės žmonėmis. Tikriausiai tai ir yra šaknys, kurios jam teikė pasitikėjimo savo veiklos prasmingumu ir stiprybės, būtinos kiekvienoje srityje. H. Jasiūno pirmosios mirties metinės tapo paskatinimu 2016 m. rugpjūčio 21 d. Antalieptėje paminėti ne tik garbingo velionio, bet ir visų Amžinybėn iškeliavusių matematikų atminimą. Susirinkus gausiam akademinės bendruomenės būriui, bičiuliams ir giminėms: dukrai lituanistei profesorei Birutei Jasiūnaitei, sūnėnams Remigijui ir Eugenijui Jasiūnams su šeimomis, buvo pristatytas naujas Antalieptės „Matematikų lieptas“. Pasak G. Zemlicko – toks lieptas pirmas Lietuvoje ir galbūt vienintelis pasaulyje: „Ne viena auka neturi būti pamiršta ant negęstančio Tėvynės aukuro. Ar ne tokios nuostatos laikėsi Henrikas Jasiūnas? Ypatinga pagarba VU Matematikos ir informatikos fakulteto studijų koordinatorėms Vitai Verikaite ir Rimai Stančikienei, tikroms Henriko Jasiūno bendražygėms ir darbų tęsėjoms. Jei būtų kitaip, nebūtų matematikams ir Antalieptės krašto šviesuoliams skirtų renginių, nedegtų atminimo žvakutės ant išėjusių matematikų kapų, būtų mažiau šviesos“.

Parengta pagal Lietuvos matematikų draugijos informaciją ir Gediminas Zemlickas „Matematikai ant Antalieptės lieptų“ (žurnalas „Santara“, 2016 m. žiema, 131/132).

Nuotraukoje: Antalieptėnai su šviesaus atminimo Henriko Jasiūno šeima. Iš kairės: Jūratė Zabielaitė, Eugenijus Jasiūnas, Vincas Kibirkštis, Remigijus Jasiūnas, Vytautas Zabiela, Jorūnė Zabielienė, Birutė Jasiūnaitė, Regina Kuliešienė, Ona Jasiūnienė (sėdi), Valerija Bertašienė, Danutė Rubliauskienė, Olga Raugienė ir Aldona Žiliukienė iš Dusetų Matematikų muziejuje 2016 m. rugpjūčio 25 d. (dabar „Henriko Jasiūno Lietuvos matematikų muziejus“).